Nekalbančiam, nevaikštančiam, pusiau paralyžiuotam vėžiu sergančiam klaipėdiečiui nustatytas darbingumo lygis šokiravo artimuosius. Įsisukus skundų ir aiškinimosi karuselei, priimtas palankesnis sprendimas buvo beprasmis – ligonis jo nebesulaukė.

Būklė vis sunkėjo

Žinia apie artimo žmogaus onkologinę ligą prilygsta smūgiui. Dar ne vieną tenka patirti, įrodinėjant ligonio būklę ir reikalaujant to, kas valstybės skiriama nemokamai.

Klaipėdietė Genovaitė Untulienė visa tai patyrė savo kailiu. Prieš porą metų jos vyras išgirdo diagnozę – gerklų vėžys.

Liga progresavo, tad šių metų pavasarį gydytojai žmonai patarė pakartotinai kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl visiškos negalios pripažinimo.

Piktybinis trečios stadijos vėžys buvo išplitęs, tad ligonis nebegalėjo kalbėti, vaikščioti, valgyti, valdyti vienos rankos. Kvėpuoti padėjo išvestas vamzdelis. Jam buvo reikalinga nuolatinė priežiūra.

Pristačiusi reikiamus dokumentus į NDNT Klaipėdos teritorinį skyrių, G.Untulienė sulaukė tarnybos atstovo skambučio. Jis pageidavo pamatyti ligonį, kuris tuo metu jau buvo gydomas Klaipėdos universitetinės ligoninės Chemoterapijos skyriuje.

"Kitą dieną atstovas apsilankė ligoninėje. Vyro tik pasiteiravo, ar kalba. Jis papurtė galvą. Paklausęs gydančio gydytojo pavardės, tarnybos atstovas išėjo", – apsilankymą prisiminė moteris.

Išvados pribloškė

Tačiau iš NDNT gautas įvertinimas ligonio sutuoktinę šokiravo – dokumentai bei nustatytas darbingumo lygis niekuo nesiskyrė nuo ankstesnių išvadų, kai vyras dar galėjo vaikščioti.

Onkologine liga sergančiam vyrui buvo nustatytas 20 proc. darbingumas. Žmoną šokiravo nurodytas darbingumo lygis žmogaus, kuris apskritai negali savimi pasirūpinti.

"Tarnybos darbuotojai tik perrašė anksčiau išduotą dokumentą, nors vyro būklė buvo gerokai pablogėjusi. Norėčiau tam gydytojui, nustačiusiam vyro darbingumą, pažiūrėti į akis", – šluostydamasi ašaras pasakojo moteris.

G.Untulienė klaipėdiečių sprendimą apskundė Vilniui.

Sprendimas – po mirties

Ištyręs skundą NDNT Sprendimų kontrolės skyrius pakoregavo klaipėdiečių nutartį.

Paliko galioti tą patį darbingumo lygį, nurodydami, kad žmogus tokiu atveju yra nedarbingas. Tačiau pripažino, jog ligoniui būtina specialioji nuolatinė slauga.

Tačiau šio sprendimo Genovaitės vyras, su kuriuo ji nugyveno tris dešimtmečius, nesulaukė. Palankus atsakymas iš Vilniaus atėjo praėjus penkioms dienoms po vyro mirties.

Kuo skiriasi dokumentuose nurodyti žodžiai "priežiūra" ir "slauga", G.Untulienė paaiškino paprastai – pinigine išraiška.

Už priimtą NDNT Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendimą priklauso per 300 litų išmoka, o pagal Vilniaus sprendimą – keliais šimtais litų daugiau.

Pasak G.Untulienės, ne kartą teko susirašinėti su Teritorine ligonių kasa, kitomis instancijomis, įrodinėjant, kad kai kurias gydymo išlaidas privalo kompensuoti valstybė, o ne turi pirktis pats ligonis.

Beje, atsakymai apie priklausomą nemokamą gydymą taip pat pasiekė pavėluotai – po vyro mirties, kai medikamentams jau buvo išleisti tūkstančiai litų.

Sutuoktinio gydymui ir slaugymui moteris išleido visas per ketverius metus JAV uždirbtas santaupas.

G.Untulienė ketina kreiptis į teisininkus neturtinei žalai prisiteisti dėl NDNT Klaipėdos teritorinio skyriaus sprendimo.

Atsakymų vingrybės

NDNT Klaipėdos I teritorinio skyriaus vedėja Olga Kulik paaiškino negalinti komentuoti situacijos. Į rūpimus klausimus turėtų atsakyti atstovas spaudai, nebent leidimą kalbėti jai duotų tarnybos vadovas.

Tačiau NDNT dar tik planuoja įdarbinti atstovą spaudai.

NDNT direktoriaus pavaduotojas darbingumo ir neįgalumo reikalams Alvydas Vitkauskas paaiškino, kad norint pakomentuoti situaciją būtina detaliai susipažinti su ligonio byla.

Tačiau pats sau paprieštaravo – be raštiško artimųjų sutikimo aiškinti konkrečios situacijos negalima.

"Nelabai suprantu, dėl ko reikėtų piktintis", – dėl 20 proc. nustatyto darbingumo reagavo pavaduotojas.

Pasak A.Vitkausko, visiškas arba nulinis nedarbingumas nustatomas tik tais atvejais, kai žmogus net nejuda. Darbingumo procentai nustatomi pagal tam tikrus kriterijus. Išmokos dydžiui šiuo atveju šis procentas neturėjo įtakos.

Tarnybos atstovui taip pat nebūtina bendrauti su ligoniu – komisija sprendimą priima vadovaudamasi gydančių gydytojų pateiktais dokumentais.

Skųsti – normali praktika

"Gal kai kreipėsi į teritorinį skyrių, ligoniui dar nereikėjo slaugos? Kol parašė skundą, žmogaus būklė pablogėjo", – apie Vilniaus pakoreguotą sprendimą dėl nuolatinės priežiūros kalbėjo pavaduotojas.

Sprendimas Klaipėdoje buvo priimtas balandžio viduryje.

Pasak A.Vitkausko, riba tarp nuolatinės priežiūros ir slaugos nėra didelė. Be to, žmogus visada gali pasinaudoti galimybe apskųsti tarnybos teritorinių skyrių priimtus sprendimus.

Tai esą normali praktika, nes žemesnė instancija galbūt nepastebi tam tikrų kriterijų. Jei netenkina ir Vilniaus sprendimų kontrolės skyriaus priimtas sprendimas, pacientas gali kreiptis į nešališką Ginčų komisiją.

"Kartais žmogaus emocijos nusveria faktus. Kai viską paaiškiname, jis pakeičia nuomonę", – tęsė NDNT atstovas.

Skundžiasi ne sveikata

A.Vitkausko teigimu, pacientai nedažnai skundžiasi dėl netenkinančio neįgalumo nustatymo.

Per metus daugiau nei 100 tūkst. žmonių įvertinamas darbingumo lygis. Iš jų skundus pateikia apie trys tūkstančiai. Ir tik mažytei daliai pakeičiamas ankstesnis sprendimas.

"Žmonės savo skunduose akcentuoja ne sveikatos būklę, o socialinį gyvenimą, finansines galimybes, skundžiasi, kad sunku gyventi, arba vardija, kokių problemų turi", – stebėjosi direktoriaus pavaduotojas.

Papildymas

Ką  daryti, jei netenkina NDNT sprendimas?  

Nesutinkantieji su nustatytu darbingumo lygiu gali kreiptis į tarnybą Vilniuje ir apskųsti teritorinio skyriaus sprendimą. Skundas turi būti pateiktas nė vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo atsakymo pateikimo.

Žmogus užpildo prašymą direktoriaus vardu ir užregistruoja teritoriniame tarnybos skyriuje. Šis interesanto bylą ir prašymą siunčia į Vilnių, kur skundą aiškinasi Sprendimų kontrolės skyrius. Atsakymas žmogui pateikiamas per 30 dienų.

Jeigu netenkina šios išvados, galima rašyti prašymą Ginčų komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Paskutinis variantas – teismas.