Tūkstančiai klaipėdiečių atsidūrė absurdiškoje situacijoje. Už tai, kad gautų penkis litus kainuojantį metinį lengvatinį leidimą nemokamai savo kieme statyti automobilį, žmonės banke turi sumokėti dar keturis litus, kad rinkliava būtų pervesta į savivaldybės sąskaitą.

Į banką traukė būriais

„Nors ir tikrai nenorime, tačiau esame priversti privatiems bankams kaupti pelną“, – konstatavo Metų jūrininku pripažintas žinomas klaipėdietis kapitonas Sigitas Šileris.

Jis, kaip ir daugelis kitų žmonių, metų pradžioje skubėjo į savivaldybę, kad susitvarkytų dokumentus ir gautų leidimą nemokamai savo kieme statyti automobilį.

Klaipėdietis gyvena miesto centre, o šioje teritorijoje esančiuose daugiabučių namų kiemuose nuo metų pradžios reikia mokėti už automobilių stovėjimą.

Senamiestyje ir uostamiesčio centre gyvenantys klaipėdiečiai gali įsigyti leidimus nemokamai statyti automobilius.

Pirmasis leidimas metams kainuoja 5 litus, o antrajam automobiliui – 250 litų.

„Kai ėjau tvarkyti dokumentų dėl leidimo ir stovėjau eilėje, žmonės puse lūpų keikė miesto valdžią. Ir, manau, ji kritikos tikrai nusipelnė, nes nepasirūpino, kad žmonės nepatirtų papildomų išlaidų“, – apgailestavo S.Šileris.

Problema ta, jog savivaldybėje sumokėti rinkliavos už leidimą negalima, tad tenka kulniuoti į banką.

Priešais savivaldybę yra DNB bankas, todėl klaipėdiečiai būriais ir traukė į jį, kad pervestų po penkis litus už leidimą nemokamai statyti automobilį.

Kitoje gatvės pusėje klaipėdiečių laukdavo nemalonus siurprizas. Čia jie sužinodavo, kad už penkių litų pavedimą jie bankui dar turi sumokėti tris litus už suteiktą paslaugą – grynųjų pinigų operaciją.

Tačiau tiek reikėjo mokėti anksčiau. Dabar už pavedimą reikia atseikėti dar daugiau.

Padidino įkainius

Nuo kovo 1-osios DNB bankas pakėlė paslaugų už grynųjų pinigų operacijas įkainius. Šiuo metu už tai, kad banke į savivaldybės sąskaitą pervedami penki litai, reikia papildomai sumokėti jau keturis litus.

„Matyt, DNB banke labai padaugėjo klientų, nes srautai iš savivaldybės yra akivaizdūs, todėl tas įkainis iš trijų litų labai greitai pavirto į keturis. Aišku, žmonės piktinasi, kad bankui reikia sumokėti tuos keturis litus. Yra alternatyvų – kiti bankai, elektroninė bankininkystė, tačiau DNB bankas yra arčiausiai savivaldybės, todėl žmonės ir eina į jį. Be to, vyresnio amžiaus gyventojai elektronine bankininkyste nesinaudoja, o jiems tie keturi litai yra gana dideli pinigai“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Vieno langelio ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja Lina Kryževičienė.

DNB banko atstovas spaudai Andrius Vilkancas pabrėžė, jog įkainiai už paslaugas banke padidinti tikrai ne dėl to, kad daugiau žmonių ateina pervesti pinigų į savivaldybės sąskaitą.

„Įkainio padidėjimas atspindi tai, kad išaugo sąnaudos atlikti grynųjų pinigų operacijas. Jas aptarnauti yra brangiau, todėl ir įkainiai už paslaugas atitinkami. Žmones ir raginame naudotis elektronine bankininkyste, kad jie patirtų mažiau išlaidų. Kiekviename banko padalinyje yra savitarnos terminalai, kur galima prisijungti prie savo elektroninės bankininkystės ir padaryti pavedimą“, – dėstė A.Vilkancas.

Užuodė net korupciją

„Kur tai matyta – rinkliava tokia “mizerna„, o mokesčiai bankui yra kosminiai. Tai prasilenkia ne tik su logika, bet ir žmogiškumu, miesto valdžios rūpesčiu savo piliečiams“, – nuomonę reiškė S.Šileris.

Iki balandžio 1 dienos gyventojams išduota 2,7 tūkst. leidimų nemokamai statyti automobilius aplink namą, kuriame gyvena.

Dar 500 tokių leidimų išduoti juridiniams asmenims.

Jei už visus šiuos leidimus rinkliava į savivaldybės sąskaitą buvo pervesta sumokant grynuosius pinigus DNB banke, o įkainis už pervedimą siekė tris litus, nesunku suskaičiuoti, jog gyventojai ir verslininkai bankui sumokėjo 9,6 tūkst. litų.

„Miestui sumokame rinkliavą, o bankui sunešame pelną. Kodėl aš, “biednas„ klaipėdietis, turiu remti privatų banką? Žmonės, kurie sykiu su manimi savivaldybėje eilėje laukė leidimų, net kalbėjo, kad kvepia kažkokia korupcija, jei valdžia suteikia galimybes užsidirbti privačiam bankui“, – klaipėdiečių įtarimus atskleidė S.Šileris.

Surinktų ir rūbininkė?

Pats kelių įmonių direktoriumi dirbęs S.Šileris teigė, jog darytų viską, kad tik žmonėms būtų patogiau, nereikėtų eiti į banką ir mokėti rinkliavos dydžiui beveik prilygstančių papildomų mokesčių.

Jis įsitikinęs, jog problema būtų išspręsta, jei savivaldybės administracija pati rinktų tą penkių litų rinkliavą ir neleistų bankui lupikauti iš gyventojų.

„Tikrai esu piktas ir ant savo buvusios pavaldinės, dabar Klaipėdos savivaldybės direktorės Juditos Simonavičiūtės, kitų miesto vadovų. Jie privalo rūpintis manimi, kitais žmonėmis, o ne bankais. Savivaldybėje yra ir Finansų skyrius, ir buhalteriai, kodėl jie negali iš žmonių imti pinigų, o paskui juos įnešti į banko sąskaitą? Galiausiai rūbininkei tegul pastato kasos aparatą ir ji už tą patį atlyginimą iš žmonių surinks rinkliavas“, – išeitis diktavo S.Šileris.

Galima, bet neapsimoka

Tačiau tokie samprotavimai neįtikino Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorės Aldonos Špučienės. Ji tvirtino, kad šiuo metu nėra jokių galimybių savivaldybėje iš žmonių priiminėti grynuosius pinigus.

„Taip, teisės aktai leidžia savivaldybės administracijai turėti kasos aparatą ir rinkti pinigus. Bet dėl penkių litų neapsimoka ir kasininkę laikyti, ir pinigus į banką nešioti, ir specialiai pagal reikalavimus kasai patalpas įrengti. Gyvename XXI amžiuje ir gyventojai turi galimybę naudotis elektronine bankininkyste. Tuomet jiems ir nereikės mokėti tokių didelių mokesčių bankams už paslaugas“, – ragino A.Špučienė.

Ji prisiminė, kad savivaldybės kasa buvo panaikinta, kai atlyginimus darbuotojams imta pervedinėti į banko sąskaitas, o ne mokėti grynais pinigais.

Išrašų nebereikia pristatyti

Savivaldybės Vieno langelio ir elektroninių paslaugų skyriaus vedėja L.Kryževičienė pabrėžė, jog internetu sumokėti rinkliavą už leidimą nemokamai statyti automobilį yra ir pigiau, ir paprasčiau.

„Mes patys administruojame savo sąskaitas, matome, kas pervedė pinigus, todėl žmonėms nebereikia pristatyti banko sąskaitos išrašų, įrodančių, kad jie pinigus pervedė“, – aiškino valdininkė.

S.Šileris nesutiko, kad elektroninė bankininkystė yra išeitis, nes dalis žmonių visada norės atsiskaityti grynais pinigais.

„Aš ir pats neturiu tos elektroninės bankininkystės. Turiu banko kortelę, sąskaitą, ir man užtenka. Visi labai greitai norime tapti pažangesni, tačiau taip neišeina. Todėl savivaldybė žmonėms ir turi sudaryti sąlygas rinkliavą sumokėti be jokių papildomų mokesčių“, – reziumavo žinomas klaipėdietis.