Žymi kapavietę
Vietiniai Kretingos gyventojai obeliską ant trijų sovietinių aktyvistų kapo vadina Marytės Melnikaitės paminklu.
Žmonėms kilo klausimas, ar sovietinių laikų paminklas tikrai turi išlikti šioje vietoje?
Aiškėja, kad iš tiesų čia ilsisi Teresės Stelmokaitės palaikai. Kretingos gimnazijos komjaunimo sekretorė karo metu buvo nužudyta vokiečių.
Pietinėje žydų kapinių dalyje 1941 m. liepos–rugsėjo mėnesiais Kretingos apskrities valstybės saugumo policininkai ir jų pagalbininkai nužudė apie 220 Kretingos žydų bendruomenės moterų su vaikais. Čia užkasti Kretingos areštinėje nužudyti žydai.
Šalia palaidoti ir komunistai, komjaunuoliai, sovietų valdžios aktyvistai.
Taip žydų kapinėse atsirado Kretingos gimnazijos komjaunimo sekretorės T.Stelmokaitės palaikai. Čia palaidotas ir Kretingos apskrities vykdomojo komiteto darbuotojas Edvardas Makštys, Gargždų prokuratūros tarnautojas Jonas Vainoras.
Paminklą 1954 m. sukūrė kretingiškiai akmens meistrai Jonas ir Juozas Akinskai.
Siūlo neliesti
Fašizmo aukų kapavietė – vietinės reikšmės istorijos paminklas, turintis memorialinį vertingųjų savybių pobūdį.
Paminklas pastatytas iš tašytų akmens blokelių mūro, obelisko pavidalo, apjuostas tašytų akmens stulpelių ir metalinės grandinės tvorele.
"Net nežinau, kam čia galėjo kilti abejonių dėl šio paminklo. Tai juk yra kapinės, čia palaidoti žmonės ir, manyčiau, nebeverta liesti bet kokių paminklų ar obeliskų", – kalbėjo Kretingos seniūnė G.Liobikienė.
Apsispręsta, kad antkapių su karių vardais ir pavardėmis niekas nelies, tačiau plokštę su šūkiu "Amžina šlovė didvyriams" vertėtų išmontuoti.
Kretingos žydų kapinėse esantis paminklas gegužės 9-ąją, vadinamąją Pergalės dieną, niekada nesulaukia sovietinių laikų gerbėjų gvazdikų.
"O žydų kapinės tvarkomos. Kaip čia lįsi? Kretingos muziejaus teritorijoje yra sovietinių laikų karių kapinės. Kapinės skirtos amžinam poilsiui. Kretingoje nėra tokių sovietinių simbolių, kurie iš tiesų keltų diskusijas. Jei ant paminklo yra žmogaus pavardė, negali būti net kalbos apie tokio paminklo griovimą", – patikino seniūnė.
G.Liobikienė sakė, kad iš žydų bendruomenės nėra gavusi nusiskundimo ar siūlymo dėl sovietinio paminklo iškėlimo iš žydų kapinių.
Norėjo smuiko rakto
Dviprasmiškų minčių kyla ir Klaipėdos rajono gyventojams.
Gargžduose buvo kilusi diskusija dėl pačiame miesto centre esančios muzikos mokyklos fasado puošmenos – pjautuvo ir javų varpų.
Vietiniai ne kartą diskutavo, kad tokia simbolika dvelkia sovietiniais laikais ir metas būtų keisti šį ženklą.
Restauruojant muzikos mokyklos fasadą buvo kilusi mintis šį ženklą pakeisti kuo nors nauju, pavyzdžiui, smuiko raktu.
Tačiau lemiamą žodį tarė Gargždų krašto muziejaus specialistai, kurie parengė raštą, prašydami išsaugoti pjautuvą ir javų varpas simbolizuojantį ženklą.
Istorikų grupė pateikė atsakymą į iškilusį klausimą. Jų nuomone, pjautuvas ir varpos visai gali net nesimbolizuoti sovietinių laikų.
Nuspręsta, kad pati mokykla turi teisę imtis iniciatyvos – jei norės, galės pašalinti ženklą, jei ne, jis gali likti.
Tačiau Gargždų seniūnija dar suka galvas, kaip išspręsti kitą rebusą – kaip išmontuoti cementinę plokštę sovietinių karių kapinių teritorijoje mieste.
Apsispręsta, kad antkapių su karių vardais ir pavardėmis niekas nelies, tačiau plokštę su šūkiu "Amžina šlovė didvyriams" vertėtų išmontuoti.
Tai kelia rūpesčių, nes sunkioji technika turės plokštę iškelti nepažeisdama greta esančių paminklų.
O štai Aukštkiemių kaime buvusį paminklą, skirtą 16-ajai lietuviškai šaulių divizijai, pavyko mikliai demontuoti.
