Koordinuoti valstybės mastu

Anot Klaipėdos jūrinių reikalų darbo grupės vadovo vicemero Algirdo Kamarausko, jūrinę kultūrą kiek įmanoma propaguoja Lietuvos jūrininkų sąjunga ne tik Klaipėdoje, bet ir visoje respublikoje.

„Viso to rezultatą matome. Jaunimas domisi jūrinėmis profesijomis, stoja mokytis į Lietuvos jūreivystės akademiją, P. Lindenau mokymo centrą. Jeigu tas procesas būtų labiau koordinuotas valstybės mastu, turėtume dar didesnį susidomėjimą“, – įsitikinęs A. Kamarauskas.

Posėdyje kalbėta, kad reikėtų labiau integruoti jūrinę kultūrą į ugdymo procesą, kurti tam tikras jūrines tradicijas mokykloje.

Mūsų užduotis yra skatinti jaunimą rinktis jūrininko profesiją ir tapti mūsų jūruomenės dalimi.

Žinią skleidžia plačiau

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Aleksandras Kaupas teigė, kad vienas sąjungos prioritetų yra jaunoji karta.

LJS atstovai teigia Klaipėdoje aktyviai bendradarbiaujantys su Jūrų kadetų mokykla ir su L. Stulpino progimnazija, tačiau daug dėmesio skiriama ir toliau nuo jūros nutolusiai Lietuvos daliai.

„Mes „vežame“ jūrą į Lietuvą, tai projektas, kuriame dalyvauja ir kadetai, ir akademijos studentai. Pasirenkame kurį nors šalies miestą, šįkart tai buvo Tauragė, ir su jūruomene bei Karinių jūrų pajėgų (KJP) orkestru vykstame skleisti žinią apie jūrą ir jūrinę valstybę. Kitais metais suplanavome išvyką į Alytų, kur „vešime“ jūrinę Lietuvą“, – pasakojo A. Kaupas.

Į tokius renginius, pasak LJS vadovo, ateina tėvai su vaikais. Tokiu būdu esą siekiama, kad tėvai suprastų, jog jaunimui yra kas veikti ir Lietuvoje.

Dar vienas nusisekusių projektų – jūrinė stovykla vaikams.

Joje dalyvavo moksleiviai iš mažesnių šalies miestų ir miestelių, per savaitę jiems buvo surengta 18 edukacijų, maža to, moksleiviai buvo išplukdyti į pratybas jūroje kartu su KJP, kai kurie jaunuoliai į laivą buvo nuleidžiami iš sraigtasparnio, tad įspūdžiai buvo neišdildomi.

A. Kaupo teigimu, ateityje planuojama šį projektą plėsti.

Aleksandras Kaupas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Visas dėmesys – jaunimui

„Mūsų užduotis yra skatinti jaunimą rinktis jūrininko profesiją ir tapti mūsų jūruomenės dalimi. Mūsų siekis, kad mokyklose nuo mažumės būtų ugdomi jūrų karininkai, nes jų labai reikia KJP ir Laivininkystės akademijai. Labai norime ugdyti ir plėsti mūsų jūrų bendruomenę nuo pat mažumės“, – kalbėjo A. Kaupas.

LJS pirmininkas teigė, kad prieš kelerius metus kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, kad ugdymo programos (geografijos, istorijos, fizikos, matematikos ir kt.) bendrojo lavinimo mokyklose būtų papildytos jūrine tematika.

„Mums pasakė, kad mes su savo siūlymu jau pavėlavome, nes programos jau buvo patvirtintos ir mums parekomendavo kurti savo papildomas programas. Kiek bandėme domėtis, tai yra sudėtinga, žinant mokytojų krūvius“, – teigė A. Kaupas.

Vis dėlto idėjų gyvybingumas priklauso nuo asmenybių. Jei ugdymo įstaigose rasis entuziastų, jūrinės valstybės daigai gal ir sudygs dar mokyklose, jei ne, taip ir liksime tik šalimi prie jūros.