Prieš dvejus metus avarijoje Aleksandrijoje žuvusių trijų berniukų tėvai iki šiol iš kaltininko Sauliaus Pauliko negavo nė lito. Buvęs Skuodo policininkas kalėjime uždirbtus pinigus leidžia cigaretėms ir mėgaujasi jį lankančios merginos draugija.

Per tą laiką – nė cento

Vaikų netekę tėvai tikino, kad širdį plėšo aplinkinių pašaipos dėl jiems iš S.Pauliko priteistų šimtų tūkstančių.

Paragintas nors menka suma kompensuoti vaikų netekusiems žmonėms nuoskaudą, S.Paulikas tik šypsosi. Panorėję išieškoti nors ir nedidelę sumą iš avarijos kaltininko, artimieji antstoliams turėtų pakloti didelius pinigus.

Vietoje prašytų 3 mln. litų Klaipėdos apygardos teismas kompensacijos sumą sumažino iki 900 tūkst. – kiekvienam sūnaus netekusiems tėvui ir motinai priteista po 150 tūkst. litų.

"Ne dėl pinigų mes kovojome. Milijonai vaikų nesugrąžins. Ta suma, lyg kaltė, tegul jį slegia visą likusį gyvenimą", – kalbėjo avarijoje sutraiškytų mažamečių artimieji.

"Nėra dienos be ašarų. Prisiminimai tebekankina, mintyse – viskas kaip vakar. Tarp žmonių geriau, o kai esu viena – labai skauda", – apie lygiai prieš dvejus metus šalį sukrėtusią Aleksandrijos tragediją kalbėjo avarijoje žuvusio anūko gedinti Stanislava Bučkuvienė.

Moteris tikino, kad laikas sunkiai gydo žaizdas.

Nuo tragedijos dienos šeimoms teko iškentėti tris teismų procesus. Paskutinis ir neskundžiamas Aukščiausiojo Teismo sprendimas paskelbtas gegužę – avarijos kaltininko S.Pauliko kasacinis skundas buvo atmestas.

Devyneriems metams laisvės atėmimo bausme nuteistas S.Paulikas bausmę atlieka Vilniaus pirmuosiuose pataisos namuose.

Aukos visai nerūpi

Avarijoje žuvusių berniukų šeimos, gavusios Aukščiausiojo Teismo galutinę nutartį, gegužės pabaigoje užsuko į vieną Skuodo antstolių kontorų.

Paklausę, kiek jiems atsieitų mėginimas išieškoti iš S.Pauliko nors mažą dalį priteistos kompensacijos, žmonės apstulbo išgirdę, kad kiekvienam iš šešių tėvų tai kainuotų nemažą sumą.

"Juk auginantį būrį vaikų žmogų, nesusimokėjusį vos kelių litų, antstoliai iškart smaugia. Nesumokėjus, skolos dar ir auga. O čia padarytas toks nusikaltimas – trys vaikai užmušti, ir jam niekas nerūpi", – negalėjo atitokti močiutė S.Bučkuvienė.

"Nė vieno lito negavome. Tiesą sakant, nelabai ir ieškojome. Kartą užėjome į antstolių kontorą ir paklausėme. Pasakė: nuo kiekvieno po du tūkstančius reikės mokėti, kad jie pradėtų turto ieškoti. O jei nieko neras, tų pinigų ir negrąžins", – kalbėjo žuvusio berniuko tėvas Vygandas Petkus.

Žuvusių vaikų tėvus nustebino žinia, kad priteistą moralinę kompensaciją nukentėjusieji privalo išsiieškoti iš tragedijos kaltininko savo lėšomis.

Trijų mažamečių tėvai aiškino jokiu būdu nesigviešę pinigų, nes skausmo ir nervų kainavusios netekties niekas nebegalės išpirkti.

"Mums ir taip sunku, o atsirado tokių, kurie aiškino neva mes kalti dėl S.Pauliko tėvo mirties", – nuoskaudos neslėpė V.Petkus.

Ir dirba, ir pramogauja

Vilniaus pirmuosiuose pataisos namuose kalintis S.Paulikas išreiškė norą dirbti ir užsidirbti. Tiesa, pinigus leidžia tik savo poreikiams.

"Sakė, laikas greičiau eina ir cigaretėms užsidirba. Skuta bulves, kitų darbų kol kas nėra. Baldų gamyboje kol kas trūksta darbo vietų, o norinčiųjų labai daug", – kalbėjo pataisos namų direktorius Zdislavas Subočius.

S.Paulikas virtuvėje bulves skuta nuo sausio.

"Jis dirba ketvirčiu etato, per mėnesį užsidirba nuo 50 iki 60 litų. Dirbantys baldų gamyboje gali užsidirbti 200–300 litų", – patikslino Z.Subočius.

Esą pataisos namų personalas ne kartą S.Pauliką ragino nors dalį uždirbtų lėšų skirti nukentėjusiųjų šeimoms.

"Tačiau jis vis vengia, sakyčiau, net išsisukinėja. Mes ne kartą jam sakėme: vaikine, per daug jau tu linksmas. Juk turi vykdyti savo pareigas. Tačiau matau, kad jam tai nerūpi", – pasakojo Z.Subočius.

Pataisos namų darbuotojų paragintas prisiminti savo pareigą, S.Paulikas tik nusišiepė – vyras atšovė, kad galbūt kada nors perves pinigų šeimoms. Kai pavyks sutaupyti didesnę sumą.

Paaiškėjo, kad S.Pauliko dienas kalėjime prablaško ne tik motinos ir giminaičių vizitai. Jau du kartus Aleksandrijos tragedijos kaltininką kalėjime lankė mergina.

"Jiems buvo suteikta galimybė trumpalaikiams pasimatymams. Dvi ar tris valandas galėjo kalbėtis per stiklą telefonu. Anksčiau bent už rankučių poros pasilaikydavo, dabar tenka bendrauti tik per užtvarą", – tvirtino Z.Subočius.

Žala nebus atlyginta

Šalyje apstu pavyzdžių, kai kraupių tragedijų kaltininkai sėda ilgiems nelaisvės metams, o jokio turto nebūna užgyvenę. Kaip ir S.Pauliko atveju, priteistos moralinės kompensacijos tampa niekinėmis.

Skuodo rajone dirbančio antstolio Svajūno Degimo teigimu, jo praktikoje būta atvejų, kai artimieji valstybės prašė avansu kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą.

"Valstybė nukentėjusiesiems gali kompensuoti iki 30 tūkst. litų turtinės ir neturtinės žalos", – tikino antstolis S.Degutis.

Tačiau pasak baudžiamojoje byloje kaltinimą palaikiusio Skuodo prokuroro Raimundo Galdiko, avarija nėra smurtinis nusikaltimas.

"Nors avarija ir nusinešė tris mažamečių gyvybes, tačiau tai nėra smurtinis nusikaltimas. Jei jis neišloš milijono arba nepaveldės turtų, žala nebus atlyginta", – teigė prokuroras.

Jo žiniomis, S.Pauliko sąskaitoje tebėra 2 tūkst. litų.

"Po sulaikymo buvo areštuota jo alga. Manau, kad tie pinigai ir tebekybo toje sąskaitoje", – kalbėjo R.Galdikas.

Sumokėjo 3 tūkst. litų

Skandalingai sučiuptas nuo teisėsaugos besislapstęs Artūras Klumbys, kuris aštuoneriems metams nuteistas už šešių žmonių žūtį avarijoje, bene vienintelis iš rezonansinių tragedijų kaltininkas, iki nuosprendžio mokėjęs nukentėjusiesiems.

Užpernai automagistralėje Vilnius–Klaipėda A.Klumbio sukeltoje avarijoje gyvi sudegė penki žmonės, viena mažametė mergaitė mirė ligoninėje.

Uostamiesčio kazino krupjė dirbęs A.Klumbys, kol vyko teismo procesas, šeimų netekusiems artimiesiems į banko sąskaitas pervedė 3 tūkst. litų. Kraupios avarijos kaltininkas teismo sprendimu turės atlyginti 440 tūkst. litų moralinės žalos artimiesiems.

"Nėra tokių pinigų, galinčių palengvinti skausmą. Tačiau ta suma turėtų jį priversti susimąstyti. Mes netikime, kad kada nors bus išmokėta visa kompensacija. Tiesą sakant, apskritai mažai tikiu teisingumu, nes šešių žmonių gyvybes teismas įvertino aštuoneriais metais atviroje kolonijoje. Mes laukiame Aukščiausiojo Teismo sprendimo", – kalbėjo vienas iš žuvusių artimųjų Artūras Zaiko.

Pinigai – advokatams

Prieš keletą metų skandalingas teismo procesas dėl Kretingos ligoninėje gimusio negyvo kūdikio Antanui ir Dianai Rumšoms taip pat kainavo daugybę bemiegių naktų. Tąkart sutuoktiniai iš ligoninės siekė prisiteisti 10 mln. litų.

2005-ųjų sausio 26 d. Kretingos ligoninėje komos būklės gimęs gargždiškių sūnus buvo uždusintas per gimdymą – dėl to vaiką ištiko smegenų mirtis. Naujagimis buvo skubiai išvežtas į Kauno medicinos universiteto klinikas, kur jo gyvybę bemaž tris savaites palaikė speciali aparatūra. Tačiau tų pačių metų vasarį berniukas mirė.

Vienas po kito sekę teismų procesai negailestingai atmetinėjo šeimos civilinius ieškinius. Vienas teismų Rumšoms iš Kretingos ligoninės priteisė 120 tūkst. litų neturtinei ir 2 tūkst. litų turtinei žalai atlyginti.

Vėliau Klaipėdos apygardos teismas turtinės žalos dydį paliko nepakeistą, o neturtinei žalai atlyginti priteisė dar mažiau – 30 tūkst. litų.

Tąkart sutuoktiniai liko priblokšti tokio teismo sprendimo ir jį dar kartą skundė aukštesnės instancijos teismui.

"Galiausiai priteisė 120 tūkstančių, ligoninė išmokėjo net nelaukdama termino pabaigos. Tačiau didžiulė dalis šių pinigų buvo paskirta advokatų honorarams. Mažai kas liko, o už likusius pasodinau ąžuolyną", – apie ketverius metus trukusius teismų procesus kalbėjo sūnaus netekęs A.Rumša.

Netoli Agluonėnų sodybą besistatanti šeima tikino, kad per 40 ąžuolų nusprendė pasodinti mirusio sūnaus garbei.

Užpernai pasodintas ąžuolynas bus pakrikštytas tik pavasarį, tik trečiais gyvavimo metais ąžuolas laikomas prigijusiu.

"Aš ąžuoliuką pasodinsiu ir duosiu tavo vardą jam. Po ąžuolu pabiro gilės, anūkai jos man bus maži. Žinau, užaugęs būtum vyras – dabar tik ąžuolas esi", – sūnaus atminimui sukurtomis eilėmis prabilo tėvas.

2005-ųjų spalį dėl medikų aplaidumo kūdikio netekę tėvai išgyveno didelį skausmą. Tuomet jie, sukrėsti švelnių bausmių kaltininkams, tikino emigruosią iš Lietuvos.

"Nusprendėme sodinti Giminių ąžuolyną. Čia bus ir Modesto alėja. Ir prie kapo pasodinome ąžuoliuką. Nusprendėme išsikelti iš Gargždų. Gerai, kad gyvenimas keičiasi. Džiaugiuosi, kad šiuos ąžuoliukus jau laisto ketvirtus metus einantis sūnus Justas", – apie gyvenimo vingius kalbėjo A.Rumša.