Laidojo tą pačią dieną

V.Kozlova nuo kapinių takelio ranka rodo į krūmus, dabar jie – pagrindinis kelrodis jos tėvų kapavietės link.

Sunku patikėti, bet tai – kaimyninis kapas, kuris labai išsiskiria iš visos kapinių aplinkos.

"Kitais metais bus lygiai 40 metų, kai čia palaidojau savo mamą. Tą pačią dieną šalia laidojo kitą moterį. Pamenu jos sūnų, jis dalyvavo laidotuvėse. Panašu, vyras nevengė taurelės. Daugiau jo niekada nemačiau prie motinos kapo. O kaip atrodo jos amžinojo poilsio vieta, patys matote", – mostelėjo ranka V.Kozlova.

Praskleidus krūmus ir medžius, kurie viršija 3 metrų aukštį, matyti kadaise supilto kapo kauburėlio ženklai.

Medinis kryželis sunykęs, antkapis su velionės vardu ir pavarde čia niekada taip ir neatsirado.

Veikiausiai ir sūnus, turėjęs moralinę pareigą įamžinti mamos atminimą, jau miręs.

Todėl šis liūdnas reginys tapo kaimyninius kapus prižiūrinčių žmonių rūpesčiu.

Prisiveisė gyvačių?

V.Kozlova tikino, jog ilgus metus kiekvieną pavasarį ji mėgino nurauti žoles ir bedygstančius krūmokšnius nuo greta esančio kapo.

Bet pastaraisiais metais pati pasiligojo, ir augmenija ant kaimyninės kapavietės jai tapo nebeįveikiama.

"Ir jei šakas dar kiek apkapoju, tai šaknų niekaip nesuvaldau, jos skverbiasi ir į mano artimųjų kapą. Ir tai nėra gerai. Ilgainiui iškilnos gruntą, gali suardyti ir antkapinius bortelius. Tačiau baisiausia, kad šitame šabakštyne priviso gyvačių. Kartą atėjusi tvarkyti tėvų kapavietės, pamačiau gyvatę. Nežinau, gal tai buvo ir žaltys, gal koks kitas nekenksmingas roplys, bet labai išsigandau. Žiūriu, šliaužia man palei pat kojas", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė sako, kad visose Joniškės kapinėse veikiausiai daugiau nėra tokio kapo, kaip šis. Nors apleistų amžinojo poilsio vietų aplinkui ne taip ir mažai.

Pasiūlė susitvarkyti pačiai

Moteris tikino, jog ne kartą kreipėsi į Kapinių priežiūros tarnybą. Pasakojo, kaip atrodo šis kapas. Prašė pagalbos, o atsakymas buvo lakoniškas.

"Jie man vis kartojo: pažiūrėsime, ką galime padaryti. Praėjo kiek laiko, kreipiausi vėl. Tada man pasakė, kad jie neturi galimybių privažiuoti prie to kapo, ir pasiūlė susitvarkyti savo jėgomis. Kaip, jūsų manymu, galėčiau tai padaryti savo jėgomis? Kreipiausi vėl, bandžiau įtikinti, kad šitas šabakštynas kasmet vis plečiasi ir, jei dar delsime, jis bus nebevaldomas. Juk jis ir kitą šalia esantį kapą jau apniko", – pasakojo V.Kozlova.

Klaipėdietė tikino, kad Kapų priežiūros tarnybos darbuotojai buvo nelabai patenkinti jos iniciatyva.

Moterį stulbina tai, kad įstaigos, kurios darbuotojai už tai gauna valdišką algą, prievolė tapo jos asmeniniu reikalu.

Kapinių laukia permainos

Pasak Klaipėdos savivaldybės Kapinių priežiūros tarnybos vedėjos Zinos Stankienės, kaip tik šiuo metu ruošiamas kapinių tvarkymo aprašas, nes jau pakoreguoti įstatymai, ruošiamasi kapinių inventorizacijai.

Šiemet jau yra nupirktas Joniškės kapinių tvarkymo projektas.

Kai jis bus pradėtas įgyvendinti, bus kertami savaiminiai krūmai, medžiai, bus apsodinama pagrindinė alėja. Teigiama, kad Joniškės kapinių vaizdas po to tikrai turėtų būti kitoks.

"Mes pradėsime didelį tvarkymą ir valymą, kad tos kapinės taptų panašios į kapines. Tai moteriai pačiai daryti dabar nieko nebereikia. Kai tik mes pradėsime tvarkybos projektą, viso to šabakštyno nebeliks. Tik ji turėtų ateiti pas mus ir pasakyti, kas ten yra, kur ir kaip. Sakote, jau buvo atėjusi? Žinote, krūmų ant kapaviečių mes iki šiol netvarkėme, nes yra tokios taisyklės, kapus turi susitvarkyti patys žmonės, mes tvarkome tik valstybės lėšomis palaidotų asmenų kapus. O kad kapą paskelbtume neprižiūrimu, turi praeiti tam tikras laikas", – pabrėžė Z.Stankienė.

Laidos į senas kapavietes?

Anot Z.Stankienės, anksčiau žmonės pasirūpindavo ir kaimyniniais kapais, jei tie ilgą laiką būdavo neprižiūrimi.

"Žmonės sako vieną, o mes turime patikrinti, ar tai tiesa. Mes tikrai patvarkome apleistus kapus, taip nepaliekame. Beje, jau priimtas įstatymas, jei per dvejus metus kapo niekas neprižiūri, galėsime rengti dokumentus kapo panaikinimui. Praėjus visas procedūras, jei bus norinčiųjų, bus galima laidoti senose apleistose kapavietėse. Bet mes turime pavyzdžių, kad ir po 50 metų ateina žmonės ieškodami savo senelių kapų", – dėstė Z.Stankienė.

Pasak Kapinių priežiūros tarnybos vadovės, Joniškės kapinėse yra 10–15 proc. apleistų ir netvarkomų kapų.

Galimas dalykas, įsigaliojus naujam įstatymui, kai kurios tokios kapavietės bus iš naujo užlaidotos.

Kapinių priežiūros tarnybos duomenimis, Joniškės kapinėse yra palaidota iki 20 tūkst. klaipėdiečių.