„Galima daryti prielaidą, tai yra iš Baltijos jūroje esančio naftos gavybos telkinio Rusijos pusėje, būtent iš ten jis pateko į aplinką ir buvo nusėtas visas paplūdimys. Tai yra atlieka, mes renkame duomenis, manau, kad reikės kreiptis į kaimyninės šalies vadovybę arba atsakingas institucijas, kad tą situaciją įvertintų ir pateiktų veiksmų planą, kaip ateityje tokių nelaimių būtų galima išvengti“, – BNS pirmadienį sakė K. Mažeika.

Pasak jo, toks kreipimasis galėtų būti svarstomas gavus visus duomenis apie įvykį bei patvirtinus šiuos įtarimus apie atliekų kilmę.

„Gali būti ir kitos aplinkybės: iš praplaukiančio laivo, dar kažkur. Tai svarbu įvertinti ir nedaryti skubotų sprendimų“, – pabrėžė ministras.

Situacija tikrai nėra pavojinga aplinkai, tačiau tai yra pirmiausia estetinė, vizualinė tarša, svetimkūnis, kurį tikrai reikia pašalinti.

BNS kalbinti Kuršių nerijos nacionalinio parko ir Neringos savivaldybės atstovai sakė, kad nors parafino pajūryje pasitaikydavo, tokių kiekių jo nerasta mažiausiai dešimtmetį.

K. Mažeikos žiniomis, tai gali būti didžiausias kada nors išplautas parafino kiekis.

„Tokio masto tai turbūt pirmas atvejis“, – sakė jis.

Ministras pabrėžė, kad parafinas nėra pavojinga atlieka, todėl pavojaus aplinkai nekelia.

„Situacija tikrai nėra pavojinga aplinkai, tačiau tai yra pirmiausia estetinė, vizualinė tarša, svetimkūnis, kurį tikrai reikia pašalinti, o tai reikalauja tam tikrų išteklių ir resursų, ypač žmogiškųjų“, – kalbėjo K. Mažeika.

Neaiški į parafiną panaši medžiaga pajūryje pastebėta sausio 23 dieną. Aplinkosaugininkai teigė nustatę, kad ji į Lietuvą galėjo patekti iš Rusijos.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Neringos savivaldybė bei savanoriai surinko apie dvi dešimtis kubinių metrų šios atliekos.

Kaip BNS pirmadienį sakė Neringos savivaldybės atstovė Sandra Vaišvilaitė, parafino rinkimo darbai dar nėra baigti, juos planuojama tęsti ir tikimasi baigti antradienį. Tuomet paaiškės ir visas surinktas teršalų kiekis.