Savo veido ir paskirties jau porą dešimtmečių neįgaunanti Atgimimo aikštė vėl atsidūrė diskusijų sūkuryje. Miesto valdžia bando gaivinti idėją skvere „užauginti“ naujų pastatų. Taip esą būtų atkurta istorinė tiesa, nes Atgimimo aikštė tokia, kokia yra dabar, suformuota tik po II pasaulinio karo. Kol kas nesutariama, ar skvere naujiems pastatams vieta, tad ketinama atsiklausti gyventojų nuomonės.

Planuoja atsiklausti žmonių

Prieš dešimt metų buvo patvirtintas kvartalo tarp Manto, Naujojo Sodo, Pilies ir Danės gatvių detalusis planas. Jame numatyta ir tai, kaip tvarkyti Atgimimo aikštę, kuri ir yra šiame kvartale.

Detaliuoju planu aiškiai pasakyta, jog aikštė turi išlikti, tačiau ji būtų mažesnė – ties Danės ir Manto gatvėmis būtų pastatyta nemažai statinių, atkurtas gatvelių tinklas.

„Per tuos dešimt metų valdžia taip ir nesiryžo įgyvendinti šio detaliojo plano. Motyvų būta įvairių – esą dar ne laikas, trūksta brandžių architektūrinių idėjų. Tačiau bendruomenės apsisprendimas yra, nes patvirtintas detalusis planas, tad institucijų ir visuomenės interesai suderinti. Pats laikas apsispręsti, koks turi būti aikštės likimas, nes ji trupa, yra veikiama erozijos. Todėl arba ją reikia rekonstruoti tokią, kokia yra, arba įgyvendinti detalųjį planą ir aikštę apstatyti naujais pastatais“, – tvirtino Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas.

Jis buvo aštuonių miesto tarybos narių iniciatyvinės grupės, kuri pageidavo surengti visuotinę klaipėdiečių apklausą, vadovas. Vienas apklausos klausimų ir buvo, kaip tvarkyti Atgimimo aikštę: atstatyti pastatus aplink ją ar palikti tokią, kokia yra.

Tačiau dauguma miesto tarybos narių nepritarė, kad apklausa būtų surengta.

Tiktų ir renginiams

Vicemero asmenine nuomone, reikia saugoti praeities atminimą, todėl geriausia būtų atkurti prieškarinį Atgimimo aikštės vaizdą – joje atstatyti pastatus.

Detaliajame plane numatyta, jog pastatai būtų visuomeninės, komercinės paskirties. Esą juose galėtų veikti bendruomenės namai, kuriuose patalpos būtų skirtos nevyriausybinėms organizacijoms, taip pat – Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centras, o po aikšte būtų galima įrengti ir didelę požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Iš kur pinigai pastatams Atgimimo aikštėje statyti? Anot A.Šulco, būtų galima suformuoti nedidelius sklypus ir juos išnuomoti verslininkams. Kitas variantas – ieškoti pinigų ES fonduose, iš kurių lėšų skiriama visuomeninės paskirties pastatų statybai.

Atstatymas – kičas

Klaipėdos istorijos žinovas Kęstutis Demereckas sakė, kad aikštė, kuri po karo įgavo dabartinį vaizdą, susiformavo dar XVIII amžiaus pabaigoje. Ji buvo gerokai mažesnė, nes per dabartinę jos teritoriją driekėsi Biržos gatvė. Abiejose jos pusėse buvo gražūs pastatai, kuriuose veikė bankai, vaistinės, parduotuvės, kad būtų galima apsipirkti pakeliui į turgų. Vienas gražiausių pastatų stovėjo prie pat Biržos tilto. Jame buvo įsikūrusi senoji birža – Klaipėdos prekybos simbolis. Pastatą puošė bokštas su laikrodžiu. „Pastatas buvo toks gražus – kaip Paryžiuje“, – teigė K.Demereckas.

Dabartinių Manto ir Liepų gatvių sankryžoje, pastate, kur įsikūrusi picerija, prieš karą stovėjo gražus kino teatro „Apollo“ pastatas. Greta jo buvo karietų stotis, iš kurios buvo galima pasiekti Tauralaukį, Girulius.

„Būtų labai gražu, jei Biržos gatvelė ir jos pastatai būtų atkurti. Tačiau jei bus atstatyta tik viena pusė, ta, kur dabar yra Atgimimo aikštė, nieko nebus. Tai tikrai ne išeitis, o kičas, ir ypač jei pastatai bus aukšti, stikliniai“, – nuomonę reiškė Klaipėdos istorijos žinovas.

Statė tarybiniams žmonėms

Jo teigimu, raiškingiausia būtų atstatyti kertinius uostamiesčio pastatus – senąją biržą ir senąjį paštą, kuris stovėjo toje vietoje, kur dabar yra pastatytas paminklas, skirtas Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos.

„Sakiau ir sakysiu, kad tą paminklą, kurį daugelis vadina kartuvėmis, reikia nugriauti ir nuvežti pastatyti greta autostrados prie įvažos į Klaipėdą. Ten jis labai tiks ir ženklins, jog įvažiuojama į Mažąją Lietuvą“, – teigė K.Demereckas.

Kodėl Biržos gatvelė ir jos gražūs pastatai buvo sunaikinti? Anot pašnekovo, pastatai pradėti griauti 1956 metais, kai į uostamiestį atvyko architektai iš Leningrado, dabartinio Sankt Peterburgo. „Tie architektai buvo sumanę sukurti tarybinę Klaipėdą su plačiomis gatvėmis, Leningrado tipo pastatais ir suformuoti didžiulį skverą tarybinių žmonių džiaugsmui“, – teigė K.Demereckas.

Aikštės statyba buvo baigta maždaug 1960 metais.

Atgimimo aikštės vizualizacija