Rūta:

– Kas jums Jūros šventė?

– Galiu teisybę pasakyti: gyvenu senamiestyje, Žvejų gatvėje ir labai bijau Jūros šventės. Žinokite, būna begalinis triukšmas iki kokių šešių ryto. Prie "Katino" skulptūros – amžinos jaunimo linksmybės. Aš dar nesu sena – ir pati mėgstu pasilinksminti, bet viskam yra saikas. Ypač kai Žvejų gatvėje pradeda važinėti taksi. Čia mūsų miesto gėda. Teatro aikštėje vėl bus linksmybės – trys naktys be miego. Čia aš taip sąžiningai susakiau.

– Tai ką jūs veikiate per šventę?

– Teisybę pasakius, bėgu iš namų į sodą. Tuo labiau kai tokia pandeminė situacija. Ko gero, net nelauksiu šventės pradžios – kol neuždarė visų kelių. Sudėtinga įvažiuoti ir išvažiuoti. Bet šiaip tai linksma šventė – mugę būtinai aplankysiu. Renginiai yra gražu. Graži ta mūsų šventė. Jeigu dar laikomasi tradicijų. Mano tėtis – jūreivis, visą laiką stebėdavome karnavalinę eiseną. Ji labiausiai patikdavo. Dabar ji nebe tokia graži. Dar atsimenu laivų pasirodymus. Visą laiką į Smiltynę keldavomės, žmonės susėsdavo ant krantinės ir laukdavo bangų nuo laivų. O dabar tai atrodo labiau komercinė šventė. Bet čia gal daugiau nostalgija kalba.

Gediminas:

– Ar bėgsite nuo renginių?

– Pasižiūrėkite, kiek čia žmonių suvažiuoja. Išeina, kad visi subėga čia, o mes turime pabėgti? Gal kam nors nepatinka šventė. Gal bėga sergantys ar depresuojantys žmonės. Yra skirtingi požiūriai ir juos reikia gerbti. Vieni važiuoja prie jūros, kiti – prie ežero. Vieni – kur rami muzika, kiti – kur daugiau šurmulio.

– Tai iš Klaipėdos nesprunkate?

– Ne ne, mes dalyvaujame. Kaip sako anglai – "enjoy’inam". Ir dabar išėjome su vaiku pasivaikščioti – apsižiūrėsime, kas vyks. Papramogausime. Tuo labiau kad tiek laiko nieko nebuvo. Kokie dalykai darosi su tomis ligomis ir koronomis. Be abejo, mes pasiilgome švenčių. O dar kai kalba, kad, neduok dieve, nuo rugsėjo viskas užsidarys.

– Užsikrėsti nebaisu?

– Baisu "50 ant 50". Kai žiemą buvo po keturis tūkstančius per parą susirgimų, kažkaip neužsikrėtėme. Laikomės atstumų, labai nesibūriuojame, nesibučiuojame. O kaip Klaipėda be Jūros šventės? Kai sakoma, kad mes nelaukiame Jūros šventėje tų, kurie nepasiskiepijo, rūšiuoti žmones nėra gerai. Mes visų laukiame. O susirgti korona galima ir parduotuvėje. Kai visi atvažiuos, pašvęs, pabus, atveš kapeikėlių verslininkams – gal ir biudžetui geriau bus.

Nina:

– Ar patinka Jūros šventė?

– Šventė kaip šventė. Nežinau, eisiu gal pasivaikščioti su drauge. Nors ir baisu – tas koronavirusas. Praėjusiais metais nebuvau išėjusi, nes buvo daug žmonių. Pavojinga užsikrėsti.

– O šiemet planuojate dalyvauti?

– Dar nežinau. Gal išeisime iš namų. Pasivaikščiosime po gatves, pažiūrėsime, ką parduoda, pasidairysime. Prie jūros nueisime. Ir namo. Aš jau pensininkė. Anksčiau kažkaip būdavo įdomiau. Mano jaunystėje ir vaikystėje čia būdavo paradai – mėtydavo iš mašinų ledus. Buvo smagiau. Dabar nežinau – gal jau senstame. Todėl kai einame, tai tik pasivaikščioti.

Aleksandras:

– Ką veikiate per Jūros šventę?

– Šiaip tai stengiuosi išvykti iš miesto.

– Kur?

– Išvyksiu į Vilnių arba į Rygą. Pakeisiu aplinką.

– Kodėl?

– Nes per šventę labai daug visokių žmonių, kurie man galbūt nelabai patinka. Kiekvienais metais ta programa standartinė – tos pačios palapinės, tas pats alus, ta pati muzika ir publika ta pati. Visi švenčia standartiškai – alus, muštynės, nesusipratimai.

– Tai Jūros šventėje nesate dalyvavęs?

– Kai būdavo regatos, dalyvaudavau. Bet Jūros šventė man tiesiog eilinis savaitgalis. Tik kad aš, kaip vietinis, nelabai įpratęs prie tokios žmonių minios. Gyvenant centre tai tampa labiau problema nei švente. Daug triukšmo, negali nei pailsėti, nei praeiti, nei pravažiuoti – tokios buitinės problemos.

Inga:

– Ar bėgate nuo Jūros šventės?

– Aš nebėgu. Turiu susiplanavusi programą: eisiu į šventės atidarymą, mugę, pažiūrėsiu flotilę. Labai jos laukiu. Dar prieš šventę labai gražu, kai pakrantėje stovi visi regatos burlaiviai.

– Pamenate smagiausią Jūros šventę?

– Pastarąjį kartą seniai buvau, tai nelabai ką atsimenu. Aš užaugau Klaipėdoje, o po to gyvenau kitur. Bet Jūros šventė yra miesto, žmonių šventė. Smagus susibūrimas, daug smagių renginių. Man atrodo faina šventė. Kodėl gi ne?

– Viruso nebijote?

– Aišku, viruso saugotis reikia. Bet kiekvieną sekundę tikrai nebijau.