Susigundę prekybos centrų vilionėmis bei įsigiję neva akcijinių prekių miestiečiai vis dažniau keiksnojasi. Ne vienas jų, norėdamas sutaupyti, į savo krepšelį įsidėjęs pigesnių prekių neretai už jas sumoka dar daugiau nei įprastai.
"Akcijinis" vynas – brangesnis
Įvairiomis akcijomis, nuolaidomis ir kitomis vilionėmis mirgėte mirga visų prekybos centrų lentynos. Tad pirkti nukainotas prekes daugeliui lietuvaičių jau tapo kasdienybe. Tačiau ne kartą ant tokio prekybininkų jauko užkibę pirkėjai sako jokiomis akcijomis nebetikintys.
Klaipėdietė Raimonda su apmaudu pasakojo, kaip per vieną dieną ji buvo apgauta net trijuose prekybos centruose. Moteris prisiminė, jog tądien vienoje iš prekybos tinklo "Maxima" parduotuvių ji norėjo įsigyti kone perpus nukainotą mėgstamą putojantį vyną. Įprastai, jos teigimu, šis gėrimas kainuoja apie 12 Lt, tačiau tąsyk jis buvo pardavinėjamas po 6,99 Lt.
"Kadangi artėjo šventės, nutariau pasiimti du butelius šio vyno, tačiau kasoje pastebėjau, jog pardavėja įmušė ne 6,99 Lt už butelį, bet beveik 14 Lt. Iškart jos pasiteiravau, kodėl tokia kaina, jeigu lentynoje, kur sudėti svaigieji gėrimai, aiškiai parašyta kitokia. Ji man atkirto, jog kasos aparatas apgauti negali, vadinasi, šis gėrimas kainuoja būtent tiek, kiek išmušta. Apstulbau, nes kitose parduotuvėse net be akcijų jis kainuoja pigiau", – pasakojo Raimonda.
Vėliau, pasak Raimondos, paaiškėjo, jog tai tebuvo apgavystė, nes lentynoje, kur buvo sudėti tik šie gėrimai, ant iš tolo švietusios geltonos kainos kortelės buvo to gėrimo pavadinimas, tačiau visai kitas barkodas.
Apgavo ir kitose parduotuvėse
Moteris tvirtino, jog ji nebūtų taip pasipiktinusi prekybos centrų akcijomis, jeigu šis atvejis būtų vienintelis. Tačiau Raimonda patikino, jog tą pačią dieną panašioje situacijoje ji atsidūrė dar dviejuose kitų prekybos tinklų parduotuvėse.
Prekybos centre "Iki" moteris norėjo įsigyti nukainoto konjako. Ji teigė, jog įprastai šis gėrimas kainuoja apie 130 Lt, o akcijos metu jo kaina buvo 69 Lt, tačiau kasoje pardavėja išmušė 89 Lt.
"Man atrodo, jog prekybininkai taip pasielgė specialiai – kadangi skaičiai 89 ir 69 yra gana panašūs, jie tikėjosi, jog pirkėjai to nepastebės ir už konjaką sumokės daugiau, nei skelbiama lankstinuke", – įsitikinusi Raimonda.
Apsipirkti be incidentų tądien jai nepavyko ir "Rimi" parduotuvėje. Pamačiusi, jog čia visiems vieno konservų fabriko marinuotiems agurkams taikoma 30 proc. nuolaida, nutarė jų įsigyti, tačiau kasoje paaiškėjo, kad šis užrašas apgaulingas. Nors agurkai "Geras vaizdelis" pagaminti tame pačiame konservų fabrike, jiems kažkodėl nuolaida negaliojo.
"Tai pamačiau tik jau atsiskaičiusi su kasininke, kai peržiūrėjau kvitą. Pasakiau, kad tų agurkų aš nenoriu. Kai trečią kartą per vieną dieną buvau apmulkinta, tiesiog iš principo pareikalavau grąžinti už agurkus pinigus", – prisiminė Raimonda.
Naudojasi situacija
Kita uostamiesčio gyventoja Liudmila pasakojo niekada nepamiršianti, kaip ji nutarė paragauti prabangių alyvuogių bei vytinto jautienos kumpio. Kadangi šių prekių įprastai ji neįperkanti, moteris pasinaudojo galimybe įsigyti nukainotų.
100 g alyvuogių, kurios įprastai kainuoja 9,99 Lt, su nuolaida turėjo kainuoti 2,49 Lt, o 150 g vytintas jautienos kumpis vietoj beveik 9 Lt su nuolaida turėjo kainuoti 4,95 Lt. Tačiau parėjusi namo moteriškė pastebėjo, jog už šias prekes ji sumokėjo įprastą kainą.
"Kadangi pirkau daug prekių, nepastebėjau, kad permokėjau. Tai negi dabar važiuosi į parduotuvę. Sudėjus kelionę pirmyn bei atgal ir išeis tas permokėtas skirtumas. O ir prie kasos pastebėjęs, kad pardavėja muša ne tokią kainą, ne kiekvienas pirkėjas drįsta aiškintis. Kai už nugaros laukia eilė žmonių, baisu net pradėti ieškoti teisybės: pardavėja pakils iš kasos, eis į prekės vietą pažiūrėti kainos, tada kvies vyresniąją pardavėją, galbūt net eis kažkur į tarnybines patalpas įvesti į sistemą akcijinės kainos. Per tą laiką visa eilė į tave žiūrės kaip į ligonį ir aiškiai demonstruos nepasitenkinimą. Kartais prieš tą eilę gėda pasirodyti, kad skaičiuoji kiekvieną centą. Todėl permoki ir susinervinęs nueini. O tai prekybininkams labai naudinga", – savo teoriją dėstė Liudmila.
Kalti neapdairūs pirkėjai
Prekybos centrų atstovai vienbalsiai tikino, jog specialiai tokių triukų, kaip apgauti pirkėjus, jie nenaudojantys, bei tvirtino, kad dėl įvairių nesusipratimų neretai kalti patys žmonės.
Parduotuvių tinklo "Iki" atstovas spaudai Valdas Lopeta teigė, jog jų parduotuvėse tokių nesusipratimų nepasitaiko.
"Jeigu paskelbiame akciją tam tikroms prekėms, visuomet jas parduodame už nurodytą kainą, nes esame sąžiningi ir griežtai netoleruojame bet kokių veiksmų, kurie galėtų suklaidinti pirkėjus", – tvirtino jis.
Be to, V.Lopeta pridūrė, jog jei įvyksta koks nesusipratimas, tai dėl jo dažniausiai būna kaltas pats klientas.
"Kartais pasitaiko, kad pirkėjas iš lentynos paima kitą panašią prekę ir galvoja, jog jai taikomas akcijos pasiūlymas. Stengiamės tokių dalykų išvengti, todėl akcijines prekes, kurioms taikomos nuolaidos, išskiriame specialiais ženklais, spalvomis arba patalpiname jas specialiose išskirtinėse vietose, kad pirkėjams būtų paprasta ir patogu jas įsigyti", – paaiškino V.Lopeta.
Klientai skundžiasi retai
Prekybos tinklo "Rimi Lietuva" atstovė spaudai Jovita Bagdonaitė tvirtino, jog jų prekybos tinklas turi specialią kokybės liniją, į kurią paskambinę pirkėjai gali išreikšti savo nusiskundimus. Tačiau, pasak jos, atsižvelgiant į gaunamų skambučių skaičių, taip pat gaunamus skundus tiesiogiai parduotuvėje, matyti, kad skundų dėl neteisingų akcijinių kainų sulaukiama nedaug.
Vis dėlto J.Bagdonaitė pripažino, jog tokių atvejų kartais pasitaiko dėl žmogiškų klaidų, pavyzdžiui, kai parduotuvės darbuotojai laiku nepakeičia kainos arba prekes patalpina neteisingoje vietoje. Taip pat, anot jos, pasitaiko nesusipratimų ir dėl techninių nesklandumų, kai sistemose nepasikeičia duomenys. Tačiau, jos tvirtinimu, pirkėjams tokiais išimtiniais atvejais kainos skirtumas visada kompensuojamas.
J.Bagdonaitė taip pat pabrėžė, jog daug daugiau atvejų pasitaiko, kai pirkėjai skundžiasi akcijiniais pasiūlymais, patys gerai neišsiaiškinę akcijos sąlygų, terminų.
90 proc. skundų nepasitvirtina
Pasipelnyti apgaudinėjant pirkėjus teigė nesiekiantis ir prekybos tinklas "Maxima LT", kurio atstovės Renatos Saulytės teigimu, kiekvienas pirkėjas jiems yra labai svarbus, dėl to stengiamasi jo nenuvilti.
"Mums patiems neretai tenka girdėti, kad apgaudinėjame žmones, taip siekdami iš jų pasipelnyti. Tačiau iš karto kategoriškai noriu paneigti tokius gandus. Jokių sistemų ar kitų rinkodarinių triukų, kaip apgauti pirkėjus, nenaudojame ir su akcijomis nei anksčiau, nei dabar nežaidžiame", – tvirtino ji.
Vis dėlto R.Saulytė pabrėžė, kad didesnėse "Maxima" parduotuvėse yra per 65 tūkst. skirtingų pavadinimų prekių, ir pripažino, jog galbūt ne visos jos išdėliotos tinkamai.
"Dėl tokio netikslumo pasitaiko, kad klientas pasiima vieną prekę ir nešasi ją prie kasos kaip akcijinę, o ten paaiškėja, jog jai nuolaida netaikoma, kad ji taikoma visai kitai tos pačios firmos prekei, kuri padėta šalia. Galiu patvirtinti, jog 90 proc. skundų yra būtent dėl žmonių neapdairumo", – paaiškino R.Saulytė.
Kompensuoja pinigais
R.Saulytė teigė, jog kilus abejonių dėl prekės kainos ją bet kada galima pasitikrinti specialiais aparatais, kurie yra kone visose parduotuvėse. Pašnekovė tvirtino, jog gaminio kainą gali pasakyti ir kasininkės, kurios, įmušusios prekę į kasos aparatą, ją sužino.
"Mes visada prašome žmonių, kad jie tikrintų čekius prie kasos, o ne parėję namo, kur pamatę neatitikimą jaustųsi apgauti. Jeigu kaina neatitinka, visada klientams grąžiname pinigus. Taip pat, esant mūsų pačių klaidai, visada pirkėjams dovanojame vadinamuosius 5–10 litų kompensacijų čekius. Mums patiems labai svarbus parduotuvės įvaizdis, brangus kiekvienas pirkėjas, dėl to su visais kalbamės noriai. Jeigu žmogui kilo neaiškumų, jis bet kada gali kreiptis ne tik į parduotuvės darbuotojus, bet ir pasiteirauti informacijoje", – tvirtino R.Saulytė.
Zita Čeponytė, Lietuvos vartotojų instituto prezidentė
Apgaulingai taikomos nuolaidos, akcijos prilyginamos nusikaltimui, už juos yra baudžiama. Šalies įstatymuose tokia veikla traktuojama kaip sukčiavimas, dėl to prekybininkai vengia specialiai apgaudinėti pirkėjus. Prieš dvejus trejus metus skundų dėl nesąžiningai prekybininkų taikomų akcijų pasitaikydavo gana dažnai, tačiau dabar jų yra gerokai sumažėję. Pastebime, jog pirkėjai savo problemas išsisprendžia tiesiog parduotuvėse, taikiai. Tik pavieniais atvejais, kai jiems to padaryti nepavyksta, jie kreipiasi į vartotojų teises ginančias institucijas. Tačiau dažniausiai patys prekybininkai yra suinteresuoti iškilusias problemas su klientais išspręsti be pykčių.
Kai už nugaros laukia eilė žmonių, baisu net pradėti ieškoti teisybės: pardavėja pakils iš kasos, eis į prekės vietą pažiūrėti kainos, tada kvies vyresniąją pardavėją.
Naujausi komentarai