Sodo namelyje sudegusios motinos laidotuvės virto košmaru iš Airijos atskubėjusiai jos dukrai. Moteriai liepta už kūno saugojimą susimokėti 600 litų.

Sesers neatpažino

Dituvos sodų bendrijoje kilusiame gaisre žuvusios motinos laidotuvėmis besirūpinusi 30-metė Aušra Tarasevičienė aiškino, kad ją ištiko šokas, kai grįžusi iš Airijos sužinojo, kad teks pakloti nemažą sumą.

"Žinia apie motinos mirtį mane pasiekė užsienyje. Pirmoji atpažinti mamą į morgą nuskubėjo motinos sesuo. Žinojau tik tiek, kad liepos 2-ąją gaisre sodo namelyje žuvo trys žmonės – dvi moterys ir vyras", – aiškino A.Tarasevičienė.

Tačiau sesers Zita Leketienė neatpažino. Moteris suabejojo, nes gaisre rastų dviejų moterų kūnai jai pasirodė sunkiai atpažįstami.

"Nuo liepos 2-osios mes nežinojome, ar tai sesuo, ar ne. Buvau senokai ją mačiusi, sesuo pusantrų metų gyveno pas dukrą Airijoje", – pasakojo Z.Leketienė.

Reikalavo DNR tyrimo

Nebūdama tikra, kad laidojimo namuose guli jos sesuo, Z.Leketienė paprašė Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos atlikti DNR tyrimą.

"Pasikonsultavusi telefonu tyrėja pareiškė, kad tai teužtruks savaitę ir daugiau. Kadangi seserį rado prieš pat ilgąjį savaitgalį, ją laidojimo namų "Aterna" šaldytuve laikė iki liepos 7-osios, pirmosios darbo dienos tą savaitę", – pasakojo moteris.

Per keturis laisvadienius Z.Leketienė surado seserį gerai pažinojusią draugę, gyvenančią Dituvos soduose. Šioji atpažino, kuri iš dviejų moterų buvo jos bičiulė.

"Pasirašiau kūno atpažinimo akte. Draugė seserį atpažino iš sužaloto piršto, nors man atrodė, kad jos plaukai per ilgi, per plati nosis nei buvo sesers. Abejodamos, tačiau pripažinome, kad tai – sesuo", – kalbėjo moteris.

Po atpažinimo buvo susitarta su teismo medicinos ekspertais, kad kūnas per dvi dienas būtų paruoštas penktadieniui, nes tądien žadėjo grįžti žuvusiosios dukra iš Airijos.

A.Tarasevičienė morge pasirodė penktadienį – liepos 9-ąją.

"Policijoje mane tikino, kad sesers DNR paimta dar tuomet, kai ji buvo rasta. O paaiškėjo, kad pareigūnai DNR pavyzdžių išsiruošė tik po savaitės – penktadienį, kai mes jau buvome susiruošusios laidoti", – kalbėjo Z.Leketienė.

Atpažinimo aktas – stalčiuje

Laidojimo namuose moterys penktadienį sužinojo, kad policija atpažinimo akto taip ir neatsiuntė, todėl lavono skrodimas vis dar nėra padarytas.

"Paskambinau tyrėjai, o ši pareiškė, kad neišsiuntė atpažinimo protokolo, nes aš suabejojau, kad tai mano sesuo. Tačiau aš abejojau liepos 2-ąją, o liepos 7-ąją seserį atpažino draugė, pas kurią pastaruoju metu gyveno sesuo", – pyko Z.Leketienė.

Esą po įtempto pokalbio su rajono policijos komisariato tyrėja, moterys ėmė reikalauti, kad atpažinimo aktas būtų surašytas čia pat penktadienį, dalyvaujant dukrai.

"Sakiau: va štai yra dukra, kuri atpažįsta motiną. Teko iškviesti pareigūną, nes be jo tokia procedūra neatliekama. Prie laidojimo namų laukėme visą valandą. Kai jis pasirodė, aš paklausiau – kur protokolas? Jis atrėžė: "Kur reikia", – piktinosi Z.Leketienė.

Mokestis – iš lubų?

Šokiruotos pareigūno elgesio, moterys vis tiek primygtinai reikalavo, kad kūno atpažinimo aktas būtų pristatytas teismo medicinos ekspertams.

"Galiausiai buvo pažadėta, kad kūnas bus paruoštas šeštadienį. Mes pradėjome organizuoti laidotuves. Susipirkome būtinus dalykus. Tačiau šeštadienio rytą "Aternoje" išgirdome pribloškiamą žinią – kūno neatgausime, jei nesumokėsime 600 litų", – aiškino Z.Leketienė.

Esą mirusioji "Aternos" laidojimo namų šaldytuve buvo saugota devynias dienas, įmonės administratorė giminaitėms pareiškė daranti nuolaidą ir paimsianti tik už šešių dienų kūno saugojimą. Paros įkainis – 100 litų.

"Neturėjau diktofono, kad įrašyčiau pokalbį. Tačiau pareikalavau parodyti, kur tokia tvarka parašyta ir kokiu teisės aktu tai patvirtinta. Darbuotoja atsisakė tai padaryti", – tūžo giminaitė.

Tačiau šeštadienį "Klaipėdai" susisiekus su "Aternos" darbuotoja šioji aiškino, kad sudėtingoje situacijoje įmonės atstovai nesistengia lupikauti.

"Taikysime nuolaidą ir tikrai nesiruošiame skriausti žmonių. Tai ši ponia grasina visomis įmanomomis tarnybomis. Tegul moterys parašo prašymą ir sumokės tik už vienos dienos saugojimą", – savaitgalį situaciją aiškino įmonės administratorė.

Biudžeto lėšos – paslaptis?

"Juk už neatpažinto kūno saugojimą moka valstybė. Ji tebuvo atpažinta penktadienį, kai atvyko dukra. Kodėl mes turime mokėti nuo liepos 2-osios?" – savo versiją gynė giminaitės.

"Aternos" direktorė Vitalija Rumbaitienė tikino, kad moterys iš piršto išlaužė tokią tvarką.

"Kas joms pasakė, kad taip yra? Už mirusiojo saugojimą moka artimieji. Gal mes labdara turime užsiiminėti?", – žodžių į vatą nevyniojo įmonės vadovė.

Iš tiesų Klaipėdos savivaldybė už neatpažintų kūnų saugojimą pagal sutartį su šia įmone sumoka tik tuomet, kai neatsiranda mirusiojo artimųjų, ir velionis laidojamas už valstybės lėšas.

"Kiek tai kainuoja miesto biudžetui, negaliu atskleisti, nes rengiamas naujas konkursas šioms paslaugoms įsigyti. Negaliu viešinti ankstesnės sutarties įkainių", – mįslingai aiškino savivaldybės Kapinių priežiūros poskyrio vedėja Zina Stankienė.

Nėra įstatymo

Miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė pripažino, kad šalyje neegzistuoja joks įstatymas, kuris reglamentuotų, už kokias lėšas turi būti laidojami ar saugojami neatpažinti kūnai.

"Reikia pripažinti, kad mes esame pionieriai šioje srityje. Neatpažinti kūnai – very big problem. Niekur neparašyta, kad juos turi laidoti savivaldybė", – aiškino J.Asadauskienė.

Esą taip ir nepriimtose Sveikatos įstatymo pataisose buvo numatyta atsakomybė sprendžiant šią problemą.

"Kito sprendimo negali būti, nes tai būtų nežmoniška. Kažkas juk turi juos palaidoti. Nors šia tema vis dar kyla audringos diskusijos, tačiau problemos sprendimas iki šiol nėra sureguliuotas", – pastebėjo specialistė.

Klaipėdos rajono savivaldybė neatpažintų mirusiųjų gabenimą yra patikėjusi seniūnijoms. Tačiau kas moka už neatpažintų kūnų saugojimą, savivaldybėje niekas negalėjo atsakyti.

Lavonus – prie savivaldybės

Laidojimo namų "Aterna" direktorė V.Rumbaitienė tikino, kad šioje srityje vyrauja visiškas chaosas.

"Visų institucijų prašėme spręsti problemą, tačiau visiems – nusispjauti. Dar prieš dvejus metus mes žadėjome mirusiųjų kūnus vežti prie savivaldybės. Tuomet miesto valdžia prašė, kad to nedarytumėme. Tačiau problema iki šiol neišspręsta", – tikino V.Rumbaitienė

Dviejų giminaičių priekaištus dėl sudegusios moters kūno saugojimo V.Rumbaitienė atrėmė.

"Moteris atpažinta liepos 7-ąją. Kūną pasiėmė šeštadienį – liepos 10-ąją. Tad turėjo sumokėti bent už keturias paras, o sumokėjo tik už vieną", – kalbėjo įstaigos vadovė.

V.Rumbaitienė aiškino, kad už elektrą ir šaldytuvus velionių artimieji retai kada sumoka daugiau nei kelių šimtų litų sąskaitą.

"Nesame paėmę visos sumos už visas saugotas dienas. Pikta ir apmaudu – juk ne tik negauname lėšų už velionių saugojimą, bet ir teismo medicinos darbuotojų darbą tenka mums dirbti. Juk naktimis jie nebebudi, tenka budėti mūsų žmonėms. Už šaldytuvų suvartotą elektrą taip pat mums tenka sumokėti", – kalbėjo V.Rumbaitienė.

"Aternos" vadovė pabrėžė, kad šiuo metu įstaigos patalpas palieka teismo medicinos ekspertai, jie išsikelia į naujai suremontuotas savo patalpas.

"Taip ir nėra aišku, kur reikėtų vežti mirusiuosius. Kur tik nesikreipėme, išsiuntėme raštus – savivaldybei, prokuratūrai, teisėsaugos institucijoms. Kol kas taip ir nenuspręsta, tad kas mokės už saugojimą. Kitas šios paslaugos konkursas – tik rugsėjo pradžioje", – nerimavo įstaigos vadovė.

Papildyta

Klaipėdos rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas Raimondas Vaitkevičius tikino, kad gaisre sudegusios moters asmenybę nustatyti nėra lengva, todėl klaipėdiečių kaltinimus pareigūnų neveiklumu, atrėmė.

„Situacija buvo sudėtinga, pačiam taip pat teko bendrauti su giminaitėmis. Tačiau pirminio atpažinimo metu sesuo negalėjo atpažinti mirusiosios. Antrą kartą vykusio atpažinimo metu moterys taip pat pabrėžė, kad abejoja“, – kalbėjo R.Vaitkevičius.

Pareigūno teigimu, siekiant nustatyti asmens tapatybę, policija negali remtis abejonėmis.

„Asmens atpažinimas susideda iš dviejų dalykų: pirma - artimieji turi atpažinti kūną, antra - pareigūnas vykdo apklausą. Artimųjų klausiama iš kokių požymių kūnas buvo atpažintas“ , – situaciją aiškino R.Vaitkevčius.

Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas priminė, kad būta atvejų, kai artimieji atpažino mirusįjį ir tvirtino buvę įsitikinę, kad tai jų giminaitis. Tačiau po kelių metų paaiškėjo, kad tuomet buvo palaidotas visiškai kitas žmogus.

„Žmonių skausmą netekties atveju mes suprantame, net susitarėme, kad DNR tyrimas būtų atliktas greičiau nei įprasta“, – kalbėjo R.Vaitkevičius.

Vis tik pareigūnas pabrėžė, kad artimieji tokiais atvejais privalo suprasti, kad žuvusiųjų gaisre atpažinimas yra kur kas sudėtingesnis, nei įprastai.

„Kuomet atvyko dukra ir ji atpažino mamą, dokumentai tuoj pat buvo sutvarkyti“, – kalbėjo pareigūnas.