Kalba jau daugybę metų

Pasak Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktoriaus Ričardo Zulco, pilies projektas – kone seniausias investicinis projektas Klaipėdoje nuo 1991-ųjų.

2008-aisiais šiam objektui Vyriausybė suteikė valstybinės reikšmės statusą, nuo tada piliavietės projektas vystomas etapais.

Pernai lapkritį Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje buvo daug diskutuojama apie piliavietės ateitį, taip pat ir didžiojo bokšto likimą. Panašu, kad po ilgų kalbų po truputį bus pereita prie sprendimo.

Priešprojektinius pasiūlymus parengusios įmonės "Uostamiesčio projektas" architekto Algirdo Stripinio žodžiais, tai būtų gana didelis, 7,5 tūkst. kv. m ir trijų aukštų statinys.

"Kaip ir buvo kalbėta konferencijos metu, veikiausiai neatsiras investuotojas, kuris vienu ypu atstatys visą pilį. Todėl pirmieji žingsniai turėtų būti dedami jau dabar", – tikino architektas.

Nuo pigiausio iki brangiausio

Pasak architekto, paprasčiausias ir pigiausias būdas būtų tvarkyti esamą padėtį neatkuriant bokšto tūrio.

Antrasis variantas – atkurti bokšto tūrį etapais, panaudojant surenkamas metalines konstrukcijas, kurios tiksliai atkartotų pilies bokšto kontūrus.

Iš lauko pusės atsirastų mūras, taip pat būtų įrengiamas informacinis centras, miesto urbanistinės raidos infocentras, pilies atkūrimo informacinis centras, apžvalgos aikštelė.

"Šį variantą galima skaidyti dviem etapais. Tarkime, pirmuoju įrengiama metalinė konstrukcija su apžvalgos aikštele, kuri, preliminariais skaičiavimais, galėtų kainuoti apie 700 tūkst. eurų. Vos pastatyta ji iškart būtų įdarbinama imant mokestį už pasivaikščiojimą aikštele, o antruoju etapu iš surinktų ir suaukotų pinigų būtų galima statyti mūro sienas, uždengti stogą", – kalbėjo A.Stripinis.

Pilies "apklijavimas" plytomis su stogu atsieitų dar tiek pat – apie 700 tūkst. eurų.

"Na, tai būtų ne šiaip plyta iš "Senukų", o pagal to meto technologijas, todėl ir kaina brangesnė", – pridūrė architektas.

Esą miesto centre nėra daug vietų, kuriose būtų galima apžiūrėti senamiestį iš viršaus. Todėl, lankydamiesi naujajame objekte ir užkilę į apžvalgos aikštelę, miestiečiai patys finansiškai prisidėtų prie tolesnio pilies bokšto atstatymo.

Kol kas tik svarstoma, kiek užtruktų surinkti lėšas tokiu būdu.

"Prognozuotume, kad laikina metalinė konstrukcija, tai yra techninio projekto parengimas ir pastatymas, galėtų atsirasti per porą metų, o dar tiek pat laiko vyktų pastato sienų "apsiuvimas", – prognozavo R.Zulcas.

Dar vienas ir pats brangiausias architektų pasiūlymas – atkurti bokštą pagal autentišką konstrukciją su trijų metrų storio sienomis. Preliminari jo kaina – apie 4,8 mln. eurų.

"Gali būti, kad šiuo atveju tektų ardyti pamatus, papildomai įrengti polius ar kitokią laikančią sistemą", – sakė A.Stripinis.

Įžvelgė beprasmybę

Klaipėdos vicemero Artūro Šulco manymu, antrasis sprendimas, palyginti, nėra brangus ir greitai įgyvendinamas.

"Šis uždavinys ketverių, penkerių metų perspektyvoje galėtų būti visiškai normaliai įvykdomas. Tai – mūsų pečiams, nes valstybė jau senokai numojo ranka. O vėliau, jei norės, mūsų vaikai atstatys visą pilies tūrį", – komentavo A.Šulcas.

Antrajai alternatyvai pritarė dauguma miesto tarybos kolegijos narių.

Tiesa, posėdyje miesto tarybos narys Valdemaras Anužis klausė, kodėl Kryžiuočių pilis vadinama Klaipėdos pilimi. Esą keista, kad atstatinėjame tai, ką mūsų protėviai visais įmanomais būdais bandė nugriauti.

R.Zulco žodžiais, istorikai į šį klausimą jau atsakė.

"Klaipėdos miesto pradžia siejama su pilies pastatymu. Tai yra miesto įkūrimo simbolis. Be to, 1254 m. miestui suteikta Liubeko teisė, reiškianti, kad jis turėjo savivaldą ir galėjo pasireikšti europiniame kontekste. Vadinasi, tai buvo nebe kuršių gyvenvietės, o miesto atributus turintis darinys", – priminė R.Zulcas.

"Miestas turi tris bręstančias viešųjų finansų skyles: Jono kalnelį, kalėjimą, kurį žadame pasiimti, ir šią pilį. Kiek realiai visa tai kainuos, mano fantazija netraukia", – savo nuomonę išsakė V.Anužis.