Darbo rinką jau kausto panika. Sunkmečio į kampą vejami verslininkai ėmė masiškai kratytis darbuotojų. Į bedarbių gretas netrukus stos ir valdininkai.

Krizė – tik priedanga?

Žūtbūtinis noras išlikti belaukiant ekonominės krizės verčia mažinti išlaidas. Darbdaviai pirmiausiai suskubo atsikratyti nebereikalingų, o likusiems – mokėti mažiau.

Smarkiai sumažėjus užsakymų iš rinkos traukiasi po kelis ar keliolika darbuotojų turinčios statybų, medienos apdirbimo, transporto paslaugų įmonės.

Darbuotojų teisių gynėjai skambina pavojaus varpais ir prognozuoja, jog netrukus į darbo rinką pliūptelės minios bedarbių.

"Žmonės jau atleidinėjami masiškai. Krizė šalį turėtų pasiekti po Naujųjų, tačiau jau dabar verslininkai naudojasi kilusia įtampa ir verčia žmones išeiti, juos psichologiškai terorizuoja", – tikino Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskas.

Kasdien jis sulaukia išsigandusių žmonių prašymų padėti apsiginti nuo savivaliaujančių darbdavių.

Darbuotojų mažės perpus

Viena stambiausių uostamiesčio darbdavių, laidų rinkinius automobiliams gaminanti bendrovė "Yazaki Wiring Technologies Lietuva" jau nebesistengia sulaikyti masiškai ją paliekančių žmonių.

"Linksma nėra, tačiau tragedijos nedarome. Dirbame kaip dirbę, bet kas bus po mėnesio, juo labiau po pusmečio – neįmanoma prognozuoti", – tvirtino bendrovės personalo vadovė Regina Bručkutė.

Ji tikino, jog per mėnesį iš darbo išeina apie pusšimtį žmonių. Jie esą nėra atleidžiami, išeina abipusiu sutarimu ir gauna jiems priklausančias kompensacijas.

Šiuo metu bendrovėje dirba 765 darbuotojai. Tačiau R.Bručkutė neslėpė, kad iki vasaros ketinama atsisakyti dar maždaug 300 žmonių.

Šiemet gamykla šventinėms atostogoms bus uždaryta ilgiau nei įprasta – daugiau negu dviem savaitėms.

Atsisako nekvalifikuotų

Krizė greičiausiai neaplenks ir uosto įmonių. Apie grupinius darbuotojų atleidimus kol kas negirdėti, tačiau po kelių mėnesių į bedarbių gretas įsilies bent keli šimtai mažiau kvalifikuotų laivų gamybos ir remonto specialistų.

"Peržiūrime darbuotojų sąrašus, stengiamės kai kuriuos darbus gretinti ir pamažu atsisakome nekvalifikuotų darbuotojų, kurių visai neseniai taip trūko. Šimtais kol kas neatleidžiame, tačiau po Naujųjų gali tekti imtis radikalesnių sprendimų", – prasitarė Vakarų laivų gamyklos personalo direktorius Tomas Vainorius.

Profsąjungos "Uostininkas" pirmininkas Antanas Barusevičius įsitikinęs, kad ekonominę krizę uosto įmonės pajus ne taip skaudžiai. Tačiau ir čia jau atleidžiama kur kas daugiau žmonių.

"Įmonės taupo darbuotojų sąskaita. Užuot panikavę ir skelbę, jog dangus griūva, darbdaviai turėtų slopinti emocijas ir atsakingai spręsti problemas. Kol bendrovei sekasi, ir darbuotojas reikalingas, kai ištiko bėda – eik lauk. Darbdavys be darbuotojo yra nieko vertas, tačiau žmonės vis tiek bijo gintis", – aiškino A.Barusevičius.

Mažės ir valdininkų

Verslą pamažu kaustantis ekonominis sąstingis grasina ir valdiškoms įstaigoms. Šios jau netenka darbuotojų, nors garsiai apie tai dar vengiama kalbėti.

"Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiuntė raštą, kuriuo informavo, kad ketina atsisakyti mažiau reikalingų etatų. Pirmiausiai jie žada atleisti po vieną ar du pasienio postuose dirbančius specialistus", – tvirtino E.Šalkauskas.

Tačiau šio fakto įstaiga dienraščiui nepatvirtino. Tarnybos atstovė tikino, kad artimiausiu metu etatų mažinti nežadama.

Netekti dalies darbuotojų baiminasi ir Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyrius. Tačiau skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas įsitikinęs, kad apie atleidimus kalbėti dar anksti.

Netrukus gatvėse gali dar labiau sumažėti ir policijos pareigūnų. Vakar tapęs vidaus reikalų ministru Raimundas Palaitis prasitarė, kad gali tekti atsisakyti dalies vidaus reikalų sistemos darbuotojų.

Skundų – po 10 kasdien

Darbo rinkoje kilusią paniką pajuto ir darbo inspektoriai. Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriuje kasdien užregistruojama iki dešimties skundų. Tokio jų antplūdžio specialistai tikino seniai neregėję.

"Labiausiai skundžiasi statybininkai, vairuotojai. Žmonės piktinasi, kad iš darbo juos atleidę darbdaviai atsisako sumokėti atlygį. Mažesnių įmonių savininkai neretai dingsta neatsiskaitę. Jų neranda nei darbuotojai, nei mes. Tačiau problema ta, kad įstatymas nedraudžia jiems po kurio laiko įkurti naują įmonę ir vėl apgaudinėti žmones", – dėstė Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus vedėjas Arūnas Džiugas.

Šiemet iki gruodžio 3 dienos skyrius gavo 934 skundus, iš kurių 409 dėl vėluojančių atsiskaitymų už atliktą darbą. Pernai per tą patį laikotarpį gauta 769 skundai, iš jų 295 dėl ne laiku išmokėto atlygio.

Į Klaipėdos darbo biržą pastaruoju metu užsuka vis daugiau žmonių, tačiau bedarbių antplūdžio dar esą nėra. Nuo spalio besikreipiančių dėl darbo padaugėjo dešimtadaliu.

Įstaigą kol kas pasiekia pavieniai įmonių pranešimai apie grupinius darbuotojų atleidimus. Klaipėdos darbo biržos direktoriaus pavaduotojas Virginijus Andriušis nesutiko, kad galbūt ne visi darbdaviai paiso įstatymo ir perspėja apie būsimą etatų mažinimą. Esą tai nenaudinga patiems darbdaviams.

"Kol kas tokių vengimo pranešti atvejų nebuvo. Jeigu ir būtų, mes neturime įrankių tokį darbdavį nubausti. Jokių sankcijų jam negalėtume taikyti", – apibūdino padėtį V.Andriušis.

Šiuo metu Klaipėdoje yra 4994 registruoti bedarbiai, tai yra 3,2 proc. visų darbingo amžiaus žmonių.

BOX

Klaipėdos darbo biržos gauti pranešimai apie numatomus grupinius atleidimus ir bankrotus

Spalį

Statybos ir projektavimo bendrovė "Egesta" – 35 darbuotojai;

Klaipėdos psichiatrijos ligoninė – 25;

Bankrutuojanti siuvimo bendrovė "Centeksas" – 58;

Bankrutuojanti transporto paslaugų bendrovė "Transala" – 3.

Lapkritį

Metalo laužo perdirbimo įmonė "Martas ir partneriai" – 10 darbuotojų;

Bankrutuojanti medienos apdirbimo bendrovė "Medontas" – 1;

Bankrutuojanti mažmeninės prekybos maisto produktais bendrovė "Pamario prekyba" – 27.

BOX

Aleksandras Slatvickis

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vyriausiasis gydytojas

Netekti darbo, o kartu ir pragyvenimo šaltinio – sunkus išbandymas, tačiau jis niekada neprilygs skausmui, kurį patiriame netekę artimo žmogaus. Nelaimės ir netektys psichinių ligų nesukelia, tačiau dėl ilgalaikės įtampos ir streso gali užklupti trumpalaikė depresija, paūmėti lėtinės ligos, galima susirgti ir arterine hipertenzija. Darbo netekęs ir dėl to pyktį, skausmą jaučiantis žmogus gali dažniau griebtis cigaretės, vaduotis alkoholiu, tačiau jeigu jis neturi polinkio susirgti priklausomybe nuo kvaišalų, niekada ir nesusirgs.

Turint darbą patarinėti tam, kuris jo neteko, būtų labai drąsu. Siūlyčiau prisiminti istoriją apie dvi varles, kurios įkrito į grietinės pilną ąsotį. Viena iškart sudėjo letenėles ir nuskendo. Kita kapanojosi tol, kol grietinė pavirto sviestu, ir varlė išsigelbėjo. Patarimas paprastas – nenuleisti rankų, nes tai ne pirma ir ne paskutinė gyvenimo krizė.