Uostamiestyje nerimsta aistros dėl laisvojoje ekonominėje zonoje norimos statyti termofikacinės elektrinės. Tačiau Aplinkos ir Energetikos ministerijų atstovų teigimu, tai visiškai civilizuotas būdas pigiau gauti šilumą, nepaskęsti atliekose ir mažiau mokėti už jų surinkimą bei tvarkymą.

Taikomi griežti reikalavimai

Atliekų deginimą reglamentuoja daugybė Lietuvos ir Europos Sąjungos teisės aktų: Valstybinis strateginis atliekų tvarkymo planas, Atliekų tvarkymo įstatymas, Vyriausybės nutarimai, ministrų įsakymai ir kiti. Juose nustatyti atliekų deginimo aplinkosauginiai reikalavimai, eksploatacinės sąlygos, išmetamųjų teršalų ribinės vertės ir techniniai reikalavimai.

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorės Vilmos Karosienės, šie reikalavimai privalomi visoms Lietuvos teritorijoje esančioms įmonėms, kurios eksploatuoja ar planuoja eksploatuoti atliekų ar bendro deginimo įrenginius.

Valstybės pozicija dėl termofikacinių elektrinių, kuriose gali būti deginamos po rūšiavimo likusios energetinę vertę turinčios atliekos, išdėstyta energetikos strategijoje ir jos įgyvendinimo priemonių plane.

V.Karosienės teigimu, dokumentuose numatyta statyti elektrines Vilniuje ir Klaipėdoje. Prieš statant tokius objektus, privalo būti atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Deginimo įrenginiai turi atitikti griežtus reikalavimus. Tai pagal kompetenciją kontroliuoja įvairios institucijos.

Padėtų sumažinti atliekų

Vadovė pabrėžė, kad po rūšiavimo likusių atliekų deginimas energijai gauti – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos dalis. Tai vienas būdų, galintis padėti sumažinti atliekų kiekį šalyje.

Lietuva iki 2013 metų ES yra įsipareigojusi sumažinti sąvartynuose šalinamų nerūšiuotų atliekų kiekį. V.Karosienė aiškino, jog direktyvoje numatyta, kad šalys narės sąvartynuose turi šalinti ne daugiau kaip 50 proc. biologiškai skaidžių atliekų kiekio, skaičiuojant pagal 2000 metais buvusį jų kiekį.

Anot V.Karosienės, atliekų panaudojimas energijai gauti – vienas efektyviausių būdų jų kiekiui sąvartynuose sumažinti ir įgyvendinti įsipareigojimus ES.

„Deginant, perdirbant atliekas labai sumažėtų neapdorotų atliekų šalinimas sąvartynuose. Būtų išspręsta ir kvapų pastaruosiuose problema. Deginant atliekas, sąvartynų užtektų gerokai ilgesniam laikui. Jiems nebereikėtų ieškoti naujų vietų. Turėtume žaliavų energijos gamybai bei įvykdytume ES iškeltas užduotis“, – dėstė direktorė.

Tačiau, anot jos, privalo būti diegiami ir antrinių žaliavų tvarkymo, surinkimo įrenginiai: kompostavimas, dujų gavyba, perdirbimas.

Numatytos tūkstantinės baudos

Neįgyvendinus ES direktyvos reikalavimų – tinkamai nevykdant atliekų tvarkymo, nuo 2013 metų Lietuvai gresia piniginės nuobaudos, kurias teks mokėti iš šalies biudžeto.

Sankcijas už direktyvų nepaisymą skiria Europos Teisingumo Teismas. Pirmą kartą šalys įspėjamos. Joms paaiškinama, kokios gali grėsti piniginės baudos, ir suteikiamas pusės metų laikotarpis.

Jei šalis vis tiek neįvykdo direktyvos reikalavimų, joms skaičiuojama bauda. Pastaroji nustatoma atsižvelgiant į vidaus produktą.

Tokių sankcijų jau yra sulaukusios kai kurios ES šalys. Už atliekų tvarkymo direktyvų nevykdymą piniginę nuobaudą Europos Teisingumo Teismas yra skyręs Graikijai. Šalis privalo mokėti po 20 tūkst. eurų per dieną, kol įvykdys įsipareigojimus.

Europos Teisingumo Teismas gali bausti ir vienkartine bauda, kuri pakartotinai skiriama kas pusmetį. Yra apskaičiuota, jog Lietuvai vienkartinės baudos dydis sudarytų 540 tūkst. eurų.

Gresia didesni mokesčiai

Pasak Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros, dabar ruošiamas Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimas.

Projekte numatyta, kad nuo 2013 metų šalyje bus įvestas Valstybinis sąvartyno mokestis. Tokiu atveju už kiekvienos neapdorotos komunalinių atliekų tonos šalinimą sąvartyne papildomai teks mokėti 75 litus.

Projekte numatyta, kad kasmet šis tarifas didės po 20 litų. Po ketverių metų šis mokestis siektų 155 litus už toną.

Planuojama, kad šį mokestį turės mokėti savivaldybės, kurios tinkamai neišrūšiuos arba kitaip neapdoros komunalinių atliekų. Jos bus priverstos didinti mokesčius už atliekų tvarkymą.

Dabar klaipėdiečiams vienos tonos sutvarkymas ir šalinimas sąvartyne kainuoja 203 litus. Valstybinis sąvartyno mokestis iki 2017 metų padidintų klaipėdiečiams mokesčio naštą iki 358 litų.

Teigiama, jog nuo sąvartyno mokesčio išgelbėtų rūšiavimas ir atliekų deginimas. Anot projekto rengėjų, visos atliekos, kurios susidaro deginimo įrenginiuose, laikomos apdorotomis ir joms mokestis netaikomas.

Atpigtų šiluma vartotojams

Klaipėdiečiai baiminasi, kad laisvojoje ekonominėje zonoje pastačius termofikacinę elektrinę Lietuva bus užversta šiukšlėmis iš užsienio. V.Karosienė pabrėžė, kad tokiems nuogąstavimams nėra pagrindo.

Atliekų įvežimas iš kitų šalių ribojamas ir reglamentuojamas ES teisės aktais – Bazelio konvencija, Atliekų vežimo reglamentu.

„Nėra pagrindo kalbėti apie Lietuvos užvertimą atvežtinėmis atliekomis. Kitose šalyse veikia atliekų deginimo įrenginiai. Pavyzdžiui, Vokietijoje nebeišnaudojami visų 70 atliekų deginimo įrenginių pajėgumai – daugiau atliekų perdirbama, dėl to mažėja tinkamų deginti kiekiai“, – tvirtino vadovė.

Energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis tvirtino, jog yra numatyti komunalinių atliekų naudojimo energijai gauti pajėgumai iki 2020 metų.

Prognozuojama, kad Lietuvoje susidarys daugiau nei 1,42 mln. tonų komunalinių atliekų. O numatomi galimi atliekų deginimo pajėgumai – 600 tūkst. tonų, daugiausia 830 tūkst. tonų.

„Deginant atliekas, šiluma ir elektra bus pagaminama kur kas pigiau, nei gaunama iš dujų. Atliekos, priešingai nei dujos, faktiškai nieko nekainuoja“, – pabrėžė K.Jauniškis.