Gavę naujus mokėjimo pranešimus į Klaipėdos regiono atliekų  tvarkymo centrą (KRATC ) ir miesto savivaldybę ieškodami teisybės plūstelėjo Klaipėdos individualių namų gyventojai – jiems šiemet atliekos išvežamos dvigubai rečiau, o mokėti tenka tiek pat, kaip ir pernai. „Visi mokame ne tik už atliekų surinkimą, bet ir jų rūšiavimo infrastruktūrą, ekologišką sutvarkymą. Iš esmės tai yra ekologinis mokestis. Todėl skaičiuoti tik pagal išvežimų skaičių būtų neteisinga“, – atrėmė gyventojų priekaištus Daiva Berankienė, Klaipėdos miesto savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja.

Retesnis išvežimas – taupymo priemonė

Retesnis atliekų išvežimas individualių namų gyventojams esą sukelia nepatogumų. Klaipėdiečiai skundžiasi, kad belaukiant kas antrą savaitę atvažiuojančios šiukšliavežės mažame konteineryje atliekų nebegali sutalpinti.

Atliekų tvarkytojai šį argumentą atremia klausimu: ar jūs atliekas rūšiuojate? Kaip teigia KRATC darbuotojai, rūšiavimas namuose – plastiko, stiklo, popieriaus ir pakuotės atskyrimas – tikrai išspręstų šią problemą. Tačiau pasiūlius rūšiuoti antrines žaliavas klientai arba trenkia durimis, arba paprašo duoti rūšiavimo priemonių. Bet tokių – mažuma.

„Rūšiuoti privalo visi. Tokie yra mūsų valstybės įstatymų reikalavimai ir mūsų miestas – ne išimtis. Jeigu visi neišmoksime stropiai rūšiuoti, už atliekų tvarkymą mokėsime daug brangiau“, – aiškino Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus  viršininkė.

KRATC specialistės teigimu, šiais ir kitais metais Klaipėdoje turi įvykti perversmas pradedant masiškai rūšiuoti. Tam bus pasitelkiamos ir informavimo, ir organizacinės, ir administracinės priemonės. Nes iki šiol rūšiavimas mieste buvo savanoriškas ir jo rezultatai menki.

„Per metus klaipėdiečiai išrūšiuoja tik iki 10 proc. antrinių žaliavų, kai pagal įstatymų reikalavimus po šešerių metų turėsime išrūšiuoti 50 procentų perdirbimui tinkamų antrinių žaliavų. Anksčiau vežėjai ir mes raginome rūšiuoti individualių namų gyventojus – dalinome jiems specialius maišus antrinėms žaliavoms, tačiau dauguma maišus paimdavo, o į juos surūšiuotų antrinių žaliavų vežėjai taip ir nesulaukdavo“, – pasakojo R.Šličienė. Pernai išdalinus 2500 maišų komplektų, juos su išrūšiuotomis atliekomis grąžino tik 600.

Kaip įrodė kitų Klaipėdos regiono savivaldybių ir Lietuvos miestų patirtis, suteikiamo 240 litrų talpos konteinerio net ir be rūšiavimo individualiam namui užtenka, kad jį būtų galima ištuštinti du kartus per mėnesį. Taip atliekos surenkamos ir išvežamos Klaipėdos, Kretingos, Šilutės rajonuose. Beje, Klaipėdoje individualių namų konteineriai vasaros metu bus ištuštinami dažniau – kas savaitę, o šaltuoju metų laiku (nuo spalio 1 d. iki balandžio 30 d.) – kas dvi savaites.

„Buvo atsižvelgta į gyventojų siūlymus. Individualių namų savininkai teigia, kad žiemą jie nesukaupia tiek daug atliekų. Taip pat šaltuoju metų laiku šiukšlės neskleidžia kvapų, negenda ir panašiai“, – sakė D.Berankienė, primindama, jog situacija nėra nekeičiama: jei miesto bendruomenė su politikais sutars, kad atliekas išvežti reikia dažniau, tai ir bus daroma. Bet tuomet reikėtų susitaikyti ir su faktu, kad paslauga brangs.

Rūšiavimo įranga – nemokama

Tiek privačių namų kvartaluose, tiek miesto viešosiose erdvėse stovi „varpeliai“ – konteineriai išrūšiuotoms atliekoms. Esant didesniems kiekiams, gyventojai antrines žaliavas gali vežti ir nemokamai atiduoti į didžiųjų atliekų surinkimo aikšteles.

Individualių namų gyventojams, kurie jau rūšiuoja atliekas, bet vis tiek sukaupia daugiau komunalinių atliekų nei per dvi savaites telpa į 240 litrų konteinerį, atliekų vežėjai pasiruošę pastatyti antrą konteinerį. Taip pat vežėjas – AB „Specialus autotransportas“ – gali suteikti trijų maišų komplektus, į kuriuos taip pat galima rūšiuoti antrines žaliavas.  

„Ant mūsų konteinerių yra kontaktinė informacija, ir kas nori maišų rūšiavimui, turėtų paskambinti – suteiksime visą informaciją. Kai pagal grafiką važiuojame surinkti antrinių žaliavų ir randame prie individualaus namo konteinerio paliktus maišus su antrinėmis žaliavomis – paliekame naują maišų komplektą“, – pasakojo Laimonas Žemaitis, UAB „Specialus autotransportas“  generalinis direktorius.  Beje, išrūšiuotos atliekos surenkamos ne tomis pačiomis dienomis, kaip komunalinės.

Kadangi antrinių žaliavų rūšiavimas visoje Lietuvoje yra patikėtas pakuočių atliekų tvarkymo organizacijoms VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Pakuočių tvarkymo organizacijai (PTO), jos šiemet Klaipėdos privačių valdų gyventojams yra įsipareigojusios pastatyti rūšiavimo konteinerius. Klaipėdoje pirmiausia bus aprūpinti Labrenciškių kvartalo gyventojai, o iki 2016 m. – visi Klaipėdos miesto individualių valdų savininkai.  Jie gaus po papildomą konteinerį stiklo, plastiko, kartono, metalo pakuočių rūšiavimui.

„Mesti visas atliekas į vieną konteinerį – labai brangus malonumas. Net turtingiausios Europos valstybės neleidžia to daryti savo piliečiams. Vienos šalys skatina gyventojus rūšiuoti skirdamos baudas, kitos – taiko mokesčių lengvatas. Lietuvoje šie valdžios sprendimai irgi bręsta. Bet nuo realybės neišsisuksime –  rūšiavimas turi tapti visuotiniu įpročiu. Ir tai turi daryti kiekvienas“, – teigia D.Berankienė. 

Kaina sumažėjo 15 proc.

Dar viena svarbi uostamiesčio atliekų tvarkymo permaina – nuo 2014 m. sausio įsigaliojusios naujos Klaipėdos miesto komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės. Šiemet pakeistas atliekų išvežimo periodiškumas, surinkimo ir rūšiavimo  tvarkos.

„Kai 2008 metais Klaipėdos mieste buvo įvesta vietinė rinkliava, žengėme pirmą žingsnį į europietišką atliekų tvarkymo sistemą. Pernai žengėme antrą – kai atliekos buvo pradėtos naudoti energijai gauti, o šiemet su naujomis taisyklėmis – trečią. Iki 2020 metų turime pasivyti senąsias Europos Sąjungos valstybes – sukurti ekologišką atliekų tvarkymo sistemą, tad tų naujovių ateityje bus dar daug“, – sakė D.Berankienė.

Pasak vedėjos, pernai Klaipėda pradėjo nebelaidoti atliekų sąvartyne, o jas rūšiuoja ir tvarko sudegindama termofikacinėje jėgainėje. Taip buvo įvykdyti Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymų aplinkosauginiai reikalavimai. Pernai mieste įrengtos naujos atliekų surinkimo aikštelės, kad klaipėdiečiai turėtų geresnes galimybes rūšiuoti – patogiai ir nemokamai atsikratyti nebereikalingų daiktų, statybinių atliekų, padangų ir t.t.

„Atliekos tvarkomos ekologiškiau, sukurta infrastruktūra papildomam rūšiavimui. Perėjome į aukštesnę atliekų tvarkymo kokybę. Savaime suprantama, kad geresnės kokybės daiktas ar paslauga kainuoja brangiau. Bet atliekų tvarkymo srityje mes sugebėjome išlaviruoti taip, kad kokybė pakilo, o kaina už paslaugą daugumai gyventojų, ne didėjo, o sumažėjo“, – aiškino D.Berankienė.

Klaipėda yra bene vienintelis  miestas Lietuvoje, kur rinkliava  už atliekas gyventojams pastaraisiais metais ne didėjo, o sumažėjo – 2013 metais šis mokestis klaipėdiečiams sumažintas 15 proc. Atliekų tvarkymas daugeliui uostamiesčio gyventojų nebrango ir 2014 metais.