Visuomenėje vis dar piktinamasi dėl esą nepasiekiamų gydytojų ir negaunamų paslaugų.

Klaipėdos savivaldybės Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Rožė Perminienė pabrėžė, kad šiuo metu vis dar paskelbta ekstremali padėtis, todėl sveikatos priežiūros įstaigos negali laisvai atsidaryti ir teikti paslaugas taip, kaip iki karantino.

"Dėl ekstremalios situacijos valstybėje gydymo įstaigos susiduria su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, Klaipėdos universitetinė ligoninė, kurioje gydomi COVID-19 ligoniai, turi išlaikyti ir tuščių lovų rezervą, jei staiga padidėtų sergančiųjų skaičius", – sakė R. Perminienė.

Pasak jos, tuščių lovų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje turi būti 98.

Tiesa, gydymo įstaigos šiuo metu stengiasi suteikti paslaugas kiek įmanoma daugiau pacientų ir registruoja juos elektroniniu būdu.

Dauguma gydymo įstaigų taip pat diegia naujoves – programėlėmis registruoja praleistus pacientų skambučius. Tokiu būdu registratūros darbuotojai gali jiems perskambinti.

"Birželio pabaigoje paprašėme sveikatos priežiūros įstaigų pateikti duomenis, kaip joms sekasi atnaujinti paslaugas. Palyginome šių ir praėjusių metų liepą", – sakė R. Perminienė.

Pasak jos, pirminės ir konsultacinės sveikatos priežiūros grandies paslaugos atnaujintos nuo 82 iki 101 proc., o stacionarinės paslaugos – nuo 71 iki 78 proc.

"Krūviai sveikatos priežiūros įstaigose ir planinės paslaugos pagal reikalavimus kai kuriose vietose netgi viršyti", – rezultatus apibendrino R. Perminienė.

Atnaujinus paslaugas, didžiausias darbo krūvis atiteko šeimos gydytojams.

"Jei palygintume praėjusių ir šių metų liepos rezultatus, šeimos gydytojų paslaugos netgi viršijo reikalavimus. Jie turėjo dirbti ir nuotoliniu būdu, ir viską suvesti į e. sveikatą, ir pakalbėti su kiekvienu skambinančiu pacientu", – teigė R. Perminienė.