Uostamiesčio centre viena po kitos atnaujinamos gatvės. Remontuojamos ne tik jos, bet ir sodinami nauji želdiniai. Pašalinus senus medžius, atsidengė apšiurę pastatų fasadai ir byrantys balkonai.

Stogas dengtas šiferiu

Pastaraisiais metais Klaipėdos senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje buvo atnaujinamos J.Janonio, Daržų, K.Donelaičio, S.Šimkaus gatvės.

Atnaujintos buvo jų dangos, lietaus nuotekų kanalizacija, apšvietimas. Iškirsti ir seni ligoti medžiai, o vietoje jų pasodinti nauji želdiniai.

Pašalinus senus plačiašakius, miesto centre esančiose gatvėse atsivėrė apšiurę fasadai.

Kai kurių pastatų balkonai į viršų akis pakėlusiems pėstiesiems kėlė šiurpą. Jų konstrukcijos ištrupėjusios ir, atrodo, bet kuriuo metu gali nukristi ant galvos.

S.Šimkaus gatvėje išryškėjo pastatai, kurių stogai dengti šiferiu.

Kai kurių miestiečių nuomone, apšiurę fasadai visiškai nedera su atnaujintų gatvių vaizdais. Pasak jų, geriausia, jei būtų atnaujintos ir gatvės, ir namų fasadai.

„Tada vaizdas iš karto kardinaliai pasikeistų. Miesto valdžia remontuoja gatves. Prie miesto gražinimo galėtų prisidėti ir gyventojai, pasirūpindami namų fasadais. Manau, kad taip būtų geriau visiems. Patys gyventojai pajustų darbų naudą“, – teigė vienas klaipėdietis.

Atnaujinimas vyksta lėtai

Laikinai Klaipėdos savivaldybės Statinių priežiūros poskyrio vedėjo pareigas einanti Loreta Granovienė tvirtino, kad sprendimą dėl pastatų fasadų atnaujinimo turėtų inicijuoti pastatų administratorius. Jis vykdo nuolatinę namų priežiūrą, atlieka kasmetines apžiūras.

„Administratorius fiksuoja visas negeroves. Jis sudaro trumpalaikius ir ilgalaikius darbų planus. Namo prižiūrėtojas gyventojus turėtų informuoti apie situaciją, o gyventojai susirinkimo metu nuspręsti, ar reikia remontuoti fasadą“, – komentavo pašnekovė.

Tačiau, anot L.Granovienės, atsiranda ir svarbesnių darbų. Tad fasado remontą žmonės atideda.

Pašnekovė pasakojo, kad poskyrio darbuotojai atlieka statinių naudojimo priežiūrą. Tikrinama, kaip administruojančios įmonės vykdo pastato techninę priežiūrą.

„Apžiūrime, įvertiname statinį ir, jei reikia, pasiūlome imtis veiksmų. Jei apdaila, tinkas ar dažai, nutrupėjusi, rekomenduojame kaupti lėšas remontui. Galime surašyti ir reikalavimą, tačiau neaišku, ar šis bus įgyvendintas. Jame yra nurodytas terminas, per kiek turi būti viskas atlikta. Žmonėms gali neužtekti laiko. Tačiau galima ir prašyti atidėti terminą dėl objektyvių priežasčių. Tokia yra tvarka“, – aiškino L.Granovienė.

Ji spėjo, kad pastatų fasadų atnaujinimas senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje lėtai vyksta, nes žmonės neturi pinigų.

Pirmenybė – vamzdynams

Miesto centre pastatus administruojančios įmonės „Vitės valdos“ direktorius Vaidas Barakauskas pasakojo, kad gyventojai nelabai suinteresuoti fasadų remontu. Šie jiems yra paskutinėje vietoje.

„Patys matome, kad atsiveria negražūs fasadai. Bandome inicijuoti jų remontą. Vieni namai renkasi renovaciją, kurios vien organizacija užtrunka apie porą metų. Kiti atsisako tokių darbų. Žinoma, yra ir privalomieji darbai. Juos reikia atlikti nori nenori“, – komentavo direktorius.

V.Barakauskas tvirtino, kad gyventojai pirmenybę teikia šilumos mazgo, vamzdynų, elektros instaliacijos atnaujinimui.

Į priekį šiemet pasistūmėta ir su balkonais. Dalis jų atnaujinta.

„Tai šių metų projektas. Dalį balkonų gyventojai sutiko susiremontuoti. Tuo džiaugiamės“, – pabrėžė vadovas.

V.Barakauskas atkreipė dėmesį, kad senamiestyje esančių pastatų fasadai daugiausia yra tinkuoti. Tinkas yra brangesnis nei mūrinio pastato atnaujinimas.

Be to, ant šių pastatų yra daug pagražinimų. Jų sutvarkymas taip pat kainuos.