Labiausiai įsiminė uraganai

Ištvinusios upės, užlietos vasaros poilsio zonos liudija ne tik tai, kad buvo kuriamasi neįvertinus gamtos sąlygų. Kartu tai rodo, kad jau prieš kelis dešimtmečius skleistos prognozės apie vandens lygio kilimą pildosi su kaupu.

Šiemet vasarį vandens lygio pakilimo rekordai, kaip pranešė "Meteo.lt", užfiksuoti Akmenos-Dangės upėje ties Kretinga, Minijoje ties Priekule. Rekordų būta ir kitose Lietuvos upėse.

Bene pirmasis ryškus ženklas apie vandens lygio kilimą Lietuvos pajūryje ir paplūdimius išplaunančias bangas buvo dar 1999 m., kai per Baltijos jūrą nusirito uraganas Anatolijus.

Po to buvo dar ne vienas uraganas, tačiau tokio įspūdžio jie jau nedarė, nors smėlio išplovimai pajūryje ar upių išsiliejimai, kai užtvindomos pakrantės zonos, kartojosi ne kartą.

Nepasisekė: pakilus Kuršių marių vandens lygiui, skendo Drevernos uostas. Socialinių tinklų nuotr.

Pavojų kelia ir stiprūs vėjai

Situacija yra iš esmės pasikeitusi. Įvairių šalių mokslininkai su nerimu stebi, kaip nuolat kyla vandens lygis Baltijos jūroje.

Kaip matyti iš šių metų pavyzdžio, Baltijos pajūryje pavojingi tampa ir didesni vėjai ar audros. Į didelius vėjus Vakarų Lietuvoje ypač greitai reaguoja Kuršių marios, kur susidaro patvankos. Kai vanduo plūsteli į Kuršių marias, uždaromas jo ištekėjimas iš upių. Į stiprius vėjus labiausiai reaguoja Minijos upė. Joje vanduo pakyla kelis metrus ir užlieja didelius plotus ne tik žemupyje, bet ir ties Priekule, Gargždais.

Dėl vėjų nuo jūros grėsmė kyla ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos, Lenkijos, Vokietijos, o ypač Danijos pajūriuose.

Šiemet Vakarų Lietuvos upės iš krantų išsiliejo, kai jūroje kelias dienas buvo stiprūs, 25–27 m per sekundę vėjai, gūsiais siekę iki 30 m per sekundę. Pajūriui tai turėtų būti įprasti, kiek aukštesni nei vidutinis vėjai.

Kas lemia, kad nuo tokių, palyginti neįsimintinų, vėjų kyla stiprūs potvyniai? Priežastis ta, kad bendras vandens lygis yra didesnis nei įprastai turėtų būti tokiu metu. Tai rodo bendro vandens lygio kilimą.

Tokia situacija yra ne tik Lietuvos pajūryje. Latvijos Kuršo ir Žiemgalos regionuose upės taip pat išlipo iš krantų. Lielupės vandens lygis kai kur priartėjo prie rekordinės normos.

Smarkiai išsiliejo ir kai kurios Lenkijos, Vokietijos upės.

Didelis nerimas Danijoje

Dėl nuolat kylančio vandens lygio yra sunerimusi ir viena arčiausiai prie vandens esančių Europos valstybių.

Sudėtinga situacija iš dalies sala laikomoje Danijoje, kuri iš esmės yra vartai į Baltijos jūrą.

Danijos konsultacinė grupė "Cowi" ir Pietų Danijos universiteto mokslininkai pateikė šokiruojančius duomenis. Per 50–100 metų, kai vandens lygis Baltijos jūroje pakils 45–95 cm, iš 98 Danijos komunų net 76 susidurs su potvynių pavojais.

Jau dabar Danija netenka dalies pelkėtų pakrančių zonų, vadinamųjų druskėtų pelkių, kurias užlieja jūros vanduo. Kartu netenkama ir retų paukščių, varliagyvių ir augalų.

Vis dažniau praūžiančios audros ir vandens lygio kilimas labiausiai veikia Limfjordeno nuo Šiaurės jūros, Mariagerio nuo Kategato ir Odensės nuo Belto fiordus, Stegės įlanką nuo Baltijos jūros pusės.