Pereiti į pagrindinį turinį

Autotransporto srautams reguliuoti – CKT pervežimo alternatyvos ir naujovės

2021-04-13 02:00
DMN inf.

Pasaulinės koronaviruso pandemijos sąlygomis griežčiau kontroliuojant šalių sienų kirtimo procedūras, vis daugiau vežėjų atsigręžia į keltų linijų teikiamas paslaugas. Šios aplinkybės turi įtakos tiek Centrinio Klaipėdos terminalo (CKT) veiklai, tiek, neišvengiamai, ir autotransporto srautams Klaipėdos miesto centrinėje dalyje.

CKT nuotr.

Apkrovas mažins geležinkelis

Kaip pripažino CKT generalinis direktorius Karolis Grigalauskas, brangstanti darbo jėga ir vis labiau jaučiamas krovininio transporto vairuotojų stygius neabejotinai akina ieškoti naujų pervežimo alternatyvų.

„Ryškiausia pastarojo meto tendencija – orientuotis tiek į dar geresnį logistikos grandinės patogumą, tiek į aplinkos taršos mažinimą. Vienas sprendimo būdų – puspriekabių vežimo geležinkeliu paslaugos, kurias Vakarų Europos uostai teikia jau daugiau nei dešimtį metų“, – sakė K.Grigalauskas.

Kaip pavyzdį pašnekovas pasitelkė Italijos Triesto uostą, iš kurio kas dieną išvyksta šešių septynių traukinių sąstatai, kiekvienas išveža po 60 puspriekabių.

Karolis Grigalauskas / CKT nuotr.

„Klaipėdos uostas – taip pat ne išimtis. Pilnus priekabų ir vilkikų sąstatus geležinkelio platformomis jau buvo bandoma vežti prieš keliolika metų. Tuomet šis projektas nepasiteisino, tačiau šiandien situacija jau visai kita“, – pasakojo CKT vadovas.

K.Grigalausko teigimu, praėjusių metų spalį atlikti bandomieji vežimai iš CKT parodė, kad intermodalinio pervežimo, krovinių gabenimui pasitelkiant geležinkelį, paslaugos yra aktualios ir perspektyvios.

Peržiūrėjo išvykimo grafikus

Jau artimiausiu metu rinkai bus pasiūlytas susisiekimas su Vilniaus intermodaliniu terminalu, tačiau tolesni planai – gabenti puspriekabes net iki Minsko ar Odesos.

„Tokia uoste teikiama paslauga mažintų sunkiasvorio transporto srautus keliuose, kartu tai užtikrintų didesnį saugumą ir mažesnę aplinkos taršą“, – teigė CKT vadovas.

CKT nuotr.

Pasak pašnekovo, įmonė jau ėmėsi ir kitų konkrečių žingsnių sunkiasvorio transporto srautams terminalo kryptimi reguliuoti, kad miesto gyventojams tektų patirti kuo mažiau nepatogumų.

„Galutinis Baltijos prospektu judančių puspriekabių ir sunkiasvorio transporto vykimo taškas yra Centrinis Klaipėdos terminalas ir krovos kompanija „Bega“. Į terminalą transportas juda pagal keltų judėjimo tvarkaraštį, o kadangi keltai į Vokietiją bei Švediją išvyksta 20 ir 21 val., tam tikromis savaitės dienomis kamšatys gali susidaryti vakariniu metu, – komentavo CKT vadovas K.Grigalauskas. – Kartu su keltų operatoriumi DFDS daugiau nei prieš mėnesį yra pataisyti keltų išvykimo grafikai, ir dabar autotransporto srautai problematišką antradienį yra sumažėję.“

Be to, jau rudenį planuojama sulaukti kompanijos „DFDS Seaways“ operuojamo naujos kartos kelto, kuris pakeis seniau dirbančius laivus ir turės galimybę paimti daugiau krovinių.

CKT nuotr.

Įrengs stovėjimo aikšteles

Pasak vadovo, siekiant dar sklandesnio CKT darbo bei spūsčių Baltijos prospekte problemos sprendimo, parengta visa investicijų į terminalo pajėgumų plėtrą programa.

„Jau dabar kalbamasi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovais dėl pagreitintų vartų kontrolės ir pralaidumo galimybių užtikrinimo“, – teigė pašnekovas.

Kaip pasakojo CKT generalinis direktorius K.Grigalauskas, sklandesniam didėjančio puspriekabių kiekio patekimui į terminalą užtikrinti iki vasaros ruošiamasi įrengti papildomus fotovartus – tai nelydimo krovinio (puspriekabių) įvažiavimo greitį padidins dvigubai.

„Be to, bus įgyvendinamas projektas vartams praplėsti: sunkiasvoriam transportui įvažiuoti į terminalą atsiras treji papildomi vartai“, – planais dalijosi pašnekovas.

Skaičiuojama, kad tai dvigubai pagerins dabar esamą vartų pravažiavimo greitį visam sunkiasvoriam transportui.

Taip pat CKT nuosavybėje šalia terminalo esančiuose sklypuose numatyta įrengti transporto stovėjimo aikšteles. Rengiamas techninis projektas, kuris artimiausiu metu bus pateiktas derinti uostamiesčio savivaldybei.

„Mūsų tikslas – kuo efektyviau į miestą atvykusias autotransporto priemones akumuliuoti terminalo viduje, tada jų mažiau liks stovėti Baltijos prospekte“, – komentavo K.Grigalauskas.

Straipsnis užsakytas

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų