A. Lukašenka, kuris Baltarusiją geležiniu kumščiu valdo jau beveik 30 metų, kaltina Vakarus bandymu pasinaudoti rinkimais ir pakenkti jo vyriausybei bei destabilizuoti 9,5 mln. gyventojų turinčią šalį.

Dauguma rinkimuose dalyvaujančių kandidatų priklauso keturioms oficialiai įregistruotoms partijoms: „Belaja Rus“, Komunistų partijai, Liberalų demokratų partijai, Darbo ir teisingumo partijai. Visos jos remia A. Lukašenkos politiką. Daugiau kaip dešimties kitų partijų prašymai įregistruoti pernai buvo atmesti.

Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, kuri metė iššūkį A. Lukašenkai 2020 metų prezidento rinkimuose ir po jų turėjo pasitraukti į Lietuvą, paragino rinkėjus boikotuoti šiuos rinkimus.

Balsalapiuose nėra žmonių, kurie pasiūlytų realių permainų.

„Balsalapiuose nėra žmonių, kurie pasiūlytų realių permainų, nes režimas dalyvauti leido tik sau patogioms marionetėms, – vaizdo pareiškime sakė S. Cichanouskaja. – Raginame boikotuoti šį beprasmį farsą, ignoruoti šiuos rinkimus be pasirinkimo.“

Sekmadienio balsavimas yra pirmieji rinkimai Baltarusijoje po ginčijamų 2020 metų prezidento rinkimų. Po jų paskelbus, kad A. Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją, kilo beprecedenčiai masiniai protestai.

Demonstracijos, kuriose dalyvavo šimtai tūkstančių žmonių, šalį krėtė mėnesius, buvo sulaikyta daugiau kaip 35 tūkst. dalyvių. Tūkstančiai sulaikytų žmonių buvo milicijos sumušti, šimtai nepriklausomų žiniasklaidos priemonių ir nevyriausybinių organizacijų buvo uždarytos ir uždraustos.

Protestų Baltarusijoje bangą A. Lukašenkai padėjo atlaikyti iš Rusijos gaunamos subsidijos ir politinė parama. A. Lukašenka leido Kremliui pasinaudoti Baltarusijos teritorija 2022 metų vasarį užpuolant Ukrainą.

Nuo pat protestų Baltarusijoje nepaliaujamai tęsiamas susidorojimas su opozicija. Už grotų tebėra daugiau kaip 1,4 tūkst. politinių kalinių, įskaitant opozicinių partijų lyderius ir garsų žmogaus teisių gynėją, 2022 metų Nobelio taikos premijos laureatą Alesį Bialiackį.

Opozicijos teigimu, antradienį prasidėjęs išankstinis balsavimas sudarė puikias sąlygas manipuliuoti balsavimu, nes balsadėžės nebuvo saugomos penkias dienas. Rinkimų pareigūnai skelbia, kad beveik ketvirtadalis šalies rinkėjų savo balsus atidavė per pirmąsias tris išankstinio balsavimo dienas.

Žmogaus teisių grupė „Viasna“ pranešė, kad išankstiniame balsavime buvo verčiami dalyvauti studentai, kariai, mokytojai ir kiti valstybės tarnautojai.

„Kad užsitikrintų reikiamą rezultatą, valdžia naudoja visas prieinamas priemones: nuo televizijos propagandos iki vertimo atiduoti balsus iš anksto, – sakė „Viasna“ atstovas Pavelas Sapelka. – Per balsavimą vyko sulaikymai, areštai ir kratos.“

Antradienį per susitikimą su aukščiausio rango Baltarusijos teisėsaugos pareigūnais A. Lukašenka tvirtino, kad Vakarų šalys svarsto planus surengti šalyje perversmą arba bandyti jėga užgrobti valdžią. Jis, nepateikdamas įrodymų, teigė, kad ypač Lenkijos valdžios institucijos gali šantažu ir grasinimais bandyti įtikinti aukštus Baltarusijos pareigūnus pakeisti savo pažiūras.

A. Lukašenka nurodė Baltarusijos milicijai prieš balsavimą visoje šalyje sustiprinti ginkluotą patruliavimą ir sakė, kad tai svarbiausias elementas užtikrinant teisėtvarką.

Po parlamento ir vietos valdžios rinkimų Baltarusijoje bus suformuota naujos sudėties institucija – Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas. Jame bus 1,2 tūkst. delegatų, įskaitant pareigūnus, vietos tarybų, profesinių sąjungų narius, provyriausybinius aktyvistus. Susirinkimas veiks lygiagrečiai su parlamentu: 110 vietų žemaisiais ir 64 vietų aukštaisiais rūmais.

A. Lukašenkos įsteigtas Visos Baltarusijos liaudies susirinkimas turi plačius įgaliojimus ir gali priimti sprendimus dėl politikos ir įstatymų projektų, siūlyti konstitucijos pataisas, skirti rinkimų komisijos narius ir teisėjus. Pagal įstatymą Baltarusijos prezidentas pasitraukęs iš šio posto automatiškai tampa Susirinkimo nariu.

Prieš kelerius metus manyta, kad A. Lukašenka svarsto galimybę vadovauti Susirinkimui po pasitraukimo iš prezidento posto, bet jo planai tikriausiai pasikeitė ir dabar tik nedaug stebėtojų tikisi jo pasitraukimo, kai kitais metais pasibaigs dabartinė jo kadencija.

Pirmą kartą Baltarusijoje rinkimų apylinkėse buvo nuimtos balsavimo kabinų užuolaidos, o rinkėjams uždrausta fotografuoti savo balsalapius. Per 2020 metų rinkimus aktyvistai ragino rinkėjus nufotografuoti savo balsalapius, kad valdžia negalėtų manipuliuoti rezultatais A. Lukašenkos naudai.

Be to, Baltarusija pirmą kartą atsisakė pakviesti stebėtojų iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėti vasario 25-osios rinkimų. Baltarusija yra ESBO narė ir šios organizacijos Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuro (ODIHR) nariai dešimtmečius būdavo vieninteliai tarptautiniai Baltarusijos rinkimų stebėtojai.

Nuo 1995 metų visus rinkimus ir referendumus Baltarusijoje ODIHR laikė neatitinkančiais organizacijos standartų, neskaidriais ir nesąžiningais.

ESBO nurodė, kad sprendimas neįsileisti jos stebėtojų atėmė iš Baltarusijos „išsamų tarptautinės institucijos vertinimą“.

Tie, kas reiškia kitokias nuomones ar stoja už kitų žmogaus teises, tampa tyrimo, persekiojimo ir, dažnai, baudžiamojo persekiojimo taikiniais.

„Žmogaus teisių padėtis Baltarusijoje toliau blogėja, nes tie, kas reiškia kitokias nuomones ar stoja už kitų žmogaus teises, tampa tyrimo, persekiojimo ir, dažnai, baudžiamojo persekiojimo taikiniais“, – sakoma ESBO pareiškime.

Stebėtojai pažymi, kad Baltarusijos valdžia net nebandė apsimesti, kad balsavimas yra demokratinis.

Rinkimai suteikia vyriausybei galimybę „išbandyti sistemas po didžiulių protestų ir praėjusių prezidento rinkimų rimto sukrėtimo, pažiūrėti, ar tai veikia“, sakė baltarusių analitikas Arciomas Šraibmanas.

„Uždraudus opozicijai ir visiems alternatyviems balsams agituoti, parlamentas bus sterilus. Valdžiai svarbu ištrinti bet kokius atsiminimus apie protestus“, – sakė jis.