Apie tai, kokių veiksmų turėtų imtis visos suinteresuotos šalys, kad neigiami procesai Baltijos jūroje pasisuktų priešinga kryptimi, buvo diskutuojama festivalio „Sveika, Neringa“ metu „Ignitis renewables“ inicijuotoje konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“.

Buvęs Europos komisaras, Europos Parlamento narys Virginijus Sinkevičius, savo pristatytame pranešime pažymėjo, šiandienos tendencijos Baltijos jūroje verčia labai rimtai susirūpinti, o šio vandens telkinio tarša yra pasiekusi kritinį lygį – net 93 proc. jo teritorijos kenčia nuo maistinių medžiagų (daugiausia azoto ir fosforo) pertekliaus sukeltos eutrofikacijos, t. y. ekosistemos pokyčių.

„Baltijos jūra yra tarsi tam tikra viso regiono kriauklė. Mūsų žuvyse aptinkamos medžiagos net iš farmacijos sektoriaus, nors žuvims nereikia „Ibuprofeno“ nuo galvos skausmo. Didžiausias galvos skausmas yra žmonių veikla, kurios poveikį dar labiau sustiprina Baltijos jūros uždarumas ir klimato kaita“, – sakė V. Sinkevičius.

Visgi jis teigė, kad tikrai turime būdų pakeisti situaciją Baltijos jūroje, tik tam reikia susitelkimo ir konkrečių veiksmų.

Visos priemonės jau atrastos

Konferencijoje dalyvavęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas taip pat teigė, jog visuomenė gali imtis priemonių, kurios padėtų nuo taršos apsaugoti Baltijos jūrą, tačiau tai reiškia, kad įvairios jos grupės turėtų leistis į tam tikrus kompromisus.

„Vis dar didelė miestų gyventojų dalis nėra pasiekę šimtaprocentinio prisijungimo prie nuotekų tinklų, o patys tinklai nepagauna visų teršalų. Tai reiškia, kad šampūnai, fosforas, kalis, kiti teršalai per nuotekų tinklus patenka į upes ir nusėda Kuršių mariose“, – sakė S. Gentvilas.

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ buvo atkreiptas dėmesys, kad Lietuvos krantus skalaujanti jūra turės išgyventi transformaciją ne tik dėl poreikio rūpintis jos švara, bet ir dėl to, kad šis vandens telkinys netrukus taps ypač svarbia energetinės ekosistemos dalimi.

Pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“ vystančios „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas teigė, kad šis projektas turės būti įgyvendintas užtikrinant maksimalų saugumą ir didžiausią draugiškumą gamtai. „Turime galvoti apie tai, kaip mažiausiai paveikti aplinką vėjo elektrinių parką statant ir vystant, ir apie tai, kaip sukurti dar daugiau naudos“, – teigė D. Maikštėnas.

Pasak jo, jūrinio vėjo energetika jau yra pakankamai brandi, plėtojama ne vieną dešimtmetį, todėl yra sukurta daugybė technologijų, sprendžiančių įvairius aplinkosaugos aspektus, tereikia į jų sprendimą investuoti.

„Ignitis renewables“ nuotr.

Vietoje tanklaivių – elektrinių bokštai

Tokiam požiūriui pritarė ir ministras S. Gentvilas, pažymėjęs, kad visuomenės nuogąstavimai dėl galimo jūrinio vėjo elektrinių parko poveikio aplinkai yra suprantami, tačiau esama priemonių, leidžiančių tą poveikį minimizuoti, o kalbant apie energetikos sektorių reikia žvelgti į platesnį paveikslą, kurį įvertinus aiškėja, kad jūrinio vėjo energetikos projektai yra neišvengiami.

„Kiekvienais metais, pirkdami dujas, naftą ir elektrą, į užsienį išsiunčiame 6,5 mlrd. eurų. Tai yra 2 tūkst. eurų iš kiekvieno statistinio lietuvio kišenės. Su tinkamu vėjo elektrinių parko projektavimu mes turime galimybę net pagerinti Baltijos jūros situaciją. Tad vietoje tanklaivių turime matyti vėjo elektrines, kurios signalizuotų apie švarią jūrą“, – kalbėjo ministras.

Konferencijoje dalyvavęs buvęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas prisiminė, kad diskusijos lydėjo ir suskystintų gamtinių dujų terminalo statybų projektą, tačiau šiandien niekam nebekyla abejonių dėl jo naudos ir reikšmės siekiant energetinės nepriklausomybės ir šalies saugumo.

Įžvelgė naudą ekosistemoms

Konferencijoje „Baltijos jūros ekologinė ateitis“ pranešimą taip pat skaitęs Klaipėdos universiteto Jūrų tyrimų instituto profesorius Artūras Razinkovas-Baziukas pasakojo, kad šiuo metu mokslininkai vykdo kelis labai didelius europinio masto Baltijos jūros aplinkos tyrimus, kurie atskleidžia, kad situacija joje nėra gera.

Visgi profesorius pažymėjo, kad esama priemonių, kurios gali prisidėti prie geresnio jūros išteklių valdymo, biologinės įvairovės atstatymo ir aplinkos kokybės gerinimo. Tam pasitarnauti gali ir jūrinio vėjo energetikos projektas.

„Jūros energetika poveikį ekosistemoms daro elektrinių statybos metu. Tuo metu, kai prasideda parko eksploatacijos laikotarpis, jis gali net atnešti naudos, ypač Baltijos jūroje. Pavyzdžiui, pas mus praktiškai išnyko midijos. Mes tikimės, kad kai bus pastatytos elektrinės, jų pamatai galėtų tapti midijų buveinėmis“, – aiškino A. Razinkovas-Baziukas.

Mokslininkas taip pat akcentavo, kad jūrinio vėjo elektrinių parko teritorijoje nebus vykdoma žvejyba, žuvys nebus trikdomos ir įgis plotus saugiai neršti, tad šiuo metu išeikvoti jų ištekliai vėl ims augti.

„Ignitis renewables“ vysto pirmąjį Baltijos šalyse jūrinio vėjo elektrinių parką „Curonian Nord“, kurio galia sieks iki 700 megavatų (MW). Projektas per metus pagamins apie 3 teravatvalandes (TWh) žaliosios elektros energijos, kas patenkintų apie ketvirtadalį dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Planuojama, kad parkas pradės veikti apie 2030 metus​.

Daugiau informacijos apie projektą svetainėje curoniannord.com.