Gigantai ir vidutiniokai

Lenkijos Gdansko uostas, kuris prieš 7–10 m. pagal krovą atsilikdavo nuo Klaipėdos uosto, didžiuliais žingsniais žengia į priekį.

Pernai krovęs 53 mln. tonų, šiemet Gdansko uostas, anot jo prezidento Łukaszo Greinke's, metus baigs su 63–65 mln. tonų. Šių metų krovos augimas – apie 20 proc.

Ł.Greinke akcentavo, kad karas Ukrainoje ir dėl konflikto didėjanti įtampa Europoje jų krovos neveikia. Netgi atvirkščiai – atsisakant rusiškų energetikos krovinių, pavyzdžiui, dujų ar naftos, kurias Lenkija iš Rusijos gaudavo vamzdynais, jų daugėjo Lenkijos uostuose.

Ł.Greinke's vertinimu, šiuo metu Gdansko uosto metinis krovos potencialas yra apie 80 mln. tonų. Jis didės, nes Gdanskas šiomis dienomis pradės naujo terminalo 36 ha plote statybą.

Pagal krovinių apyvartą Gdansko uostas jau žengė į naują lygį ir Baltijos jūros regione yra antroje vietoje po Rusijos giganto Ust Lugos uosto.

Šie du uostai tarsi sudaro Baltijos jūros uostų gigantų kategoriją. Ust Lugos uostas per 9 mėnesius krovė 89,6 mln. tonų krovinių. Jis dar nepajuto sankcijų įtakos. Jo krova buvo net 11,9 proc. didesnė nei pernai. Į šią didžiausių Baltijos jūros uostų kategoriją galima įtraukti ir Rusijos Primorsko uostą. Jis per 9 mėnesius krovė 44 mln. tonų (15 proc. daugiau nei pernai).

Jei Klaipėdos uostas nebūtų praradęs "Belaruskalij" trąšų, jis taip pat galėtų pretenduoti į didžiųjų Baltijos uostų sąrašą. Su "Belaruskalij" trąšomis jo krova šiemet per 9 mėnesius būtų galėjusi siekti per 36 mln. tonų.

Deja, Klaipėda, praradusi daug krovinių, atsidūrė vidutiniokų sąraše. Iš dalies džiugina tai, kad Klaipėdos uostas beveik susilygino su Sankt Peterburgo uostu, kuris labiausiai pajuto sankcijas. Jis per 9 mėnesius krovė 29,4 mln. tonų, o krovos mažėjimas siekė net 36,7 proc.

Deja, Klaipėda, praradusi daug krovinių, atsidūrė vidutiniokų sąraše.

Atotrūkis dar didės

Dauguma rytinės Baltijos šalių uostų, įskaitant ir Klaipėdos uostą, jau tarsi atsidūrė Gdansko uosto šešėlyje. Lenkijos uostų krova kyla sparčiais tempais, o rytinės Baltijos šalių uostuose, išskyrus Latvijos, ji krenta.

Šiemet per 9 mėnesius Klaipėdos uostas krovė 27,1 mln. tonų. Pernai per tą patį laikotarpį krova siekė 33,6 mln. tonų. Šiemet Klaipėdos uostas jau neteko 6,5 mln. tonų krovinių.

Daugiausia netekta biriųjų krovinių – net 8,85 mln. tonų (kritimas siekia net 53,5 proc.).

Toks kritimas atsirado Lietuvai iš esmės savo noru ir iniciatyva atsisakius "Belaruskalij" trąšų tranzito per Klaipėdos birių krovinių terminalą. Pajamų neteko uostas, geležinkeliai, o pragyvenimo šaltinio – keli šimtai aukštos kvalifikacijos specialistų.

Uosto krovos kritimas artėja prie 20 proc. (per 9 mėnesius buvo minus 19,3 proc.). Atotrūkis dar didės. Vis labiau jausis "Belaruskalij" trąšų netektis. Rudenį ir metų pabaigoje jų kiekis būdavo didžiausias, nes trąšos intensyviau keliaudavo pirkėjams.

Klaipėdoje sutiktas baltarusis stebėjosi, kad Lietuva savo noru atsisakė baltarusiškų krovinių. Jo vertinimu, "keista esanti jūsų šalies pozicija, kai ekonomika sumaišoma su politika".

Dėl suprastėjusių santykių su Baltarusija Klaipėdos uoste ryškiau mažėjo ne tik kalio trąšų, bet ir plataus vartojimo prekių, kurios atkeliaudavo jūrų keltais iš Švedijos ar Vokietijos.

Pozityvo yra ir Klaipėdoje

Drastiškai krentant krovai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje bandoma ieškoti bent kokio pozityvo, ir jis surandamas.

Iš maždaug 80 mln. tonų krovinių, kuriuos per 9 mėnesius krovė Lietuvos, Latvijos ir Estijos uostai, didžiausias kiekis – 34 proc. teko Klaipėdos uostui. Nors ir žymiai kritus krovai dėl baltarusiško tranzito, Klaipėda išlieka didžiausiu uostu tarp rytinės Baltijos šalių.

Kitas teigiamas dalykas, kad Klaipėdos uoste smarkiai (net 61 proc.) išaugo suskystintų gamtinių dujų, 60,7 proc. – konteinerių, skaičiuojant pagal TEU, 14 proc. – generalinių arba įvairių, 12,5 proc. – naftos produktų krova.

Dar viena ypatybė, kad šiemet Klaipėdos uostas iš tranzito ir eksporto uosto labiau virsta importo uostu. Pernai po 9 mėnesių importas siekė 28 proc. Klaipėdos uosto krovos, o šiemet jo dalis pakilo iki 40 proc. Ir konteineriai, ir suskystintos gamtinės dujos, ir naftos produktai iš esmės yra importas.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas teigė, kad dabar uoste kraunami beveik visi galimi krauti kroviniai, taip kompensuojant dėl geopolitinių pokyčių atsiradusius krovos praradimus.

Panaši situacija yra ir Talino uoste. Šiemet jame po 41 proc. mažiau kraunama trąšų ir naftos produktų. Klaipėdos uosto praradimus lėmė nutrūkę ekonominiai ryšiai su Baltarusija, o Talino uosto veiklai didesnę įtaką turėjo rusiškų krovinių netektis.

Latvijos uostai krovą didina dėl anglies ir geležies rūdos krovinių.