Klaipėda šiuos metus yra paskelbusi vėtrungių metais. Kol kas uostamiesčio viešose erdvėse  unikalių Kuršių marių žvejų laivų simbolių nėra. Pirmoji, mažiausiai 5 vėtrungių kompozicija, bus atidaryta vasarą.

Šiaurinis ragas, Kruizinių laivų terminalas, aikštė prie „Meridiano“ burlaivio – vienoje iš šių vietų vasarą, per folklorto festivalį „Parbėg laivelis“, bus atidaryta vėtrungių alėja. Savivaldybės atstovai sako, kad už Lietuvos kultūros tarbos skirtus pinigus galės pagaminti tik vieną 5 vėtrungių kompoziciją-modulį. Tikimasi uostamiesčio verslininkų paramos, nes vienai kompozicijai įrengti reikia apie 10 tūkst. litų.  

„Nidoje vėtrungių alėja buvo kuriama dešimtmetį. Šiandien Nidos krantinę, jei neklystu, puošia bene 90 vėtrungių. Procesas buvo ilgas. Mano galva, jeigu šiemet sėkmingai startuotume pritraukę privačias lėšas, įrengtumėme bent 3–4 modulius. Tokiu atveju programa būtų įvykdyta maksimaliai“, – teigia  Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.

Autentiškų klaipėdietiškų vėtrungių nėra išlikę – bandoma jas sukurti. Vienas iš dviejų Lietuvoje sertifikuotų vėtrungių meistrų sako, kad tai nebus sunku.

„Tikrai labai įdomu kurti Klaipėdos vėtrunges, nes istorija – labai plati, ir yra labai daug medžiagos – vėtrungės gaunasi išskirtinės“, – pažymi vėtrungių meistras Laurynas Juodeška.

Už valstybės skirtus pinigus – 25 tūkst. litų – vasarą bus surengta ir daug kitų vėtrungių metams skirtų renginių.

„Bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės, įvairūs edukaciniai renginiai. Žiūrovas, turistas, klaipėdietis, didelis ir mažas galės pasigaminti vėtrungę, nusispalvinti, susipažinti, pasikalbėti apie vėtrunges, taip pat apie regioną, žvejų papročius“, – programą apibūdina Klaipėdos etnokultūros centro direktorė Nijolė Šliužinskienė.

Manoma, kad unikali Kuršių marių žvejų ant kurėnų stiebų keltų vėtrungių tradicija užsimezgė XIX amžiaus viduryje. Tuometinis laivybos inspektorius išleido įsakymą, pagal kurį visi žvejai privalėjo paženklinti laivus neišvaizdžiais stačiakampiais ženklais – taip buvę lengviau kontroliuoti, ar žvejys laimikį gaudo savo kaimui skirtuose vandenyse. Šie privalomus ženklus pradėjo puošti pačių išdrožinėtais spalvotais simboliais, kuriais kartais išreikšdavo visą šeimos istoriją ar svajones.

Klaipėdos valdininkų duomenimis, Etninės kultūros globos taryba rengia dokumentus, kad vėtrungės būtų pripažintos UNESCO saugomu nematerialaus paveldo objektu.