Ieškinių gausa

Dienraštis „Klaipėda“ (2020 02 26) publikacijoje „Apsukruolio įkaitai ėmė šturmuoti šalies teismus“ rašė apie įmonę „Stiklo idėjos“ ir jos steigėją A. Rimavičių, kurį į teismus buvo padavęs ne vienas fizinis asmuo ir kelios įmonės.

Iš viso 2019–2020 metais šio verslininko atžvilgiu buvo pradėtos aštuonios bylos.

Jos nagrinėtos Klaipėdos, Kauno, Vilniaus ir Telšių teismuose.

Teismai tenkino šiam verslininkui bylas kėlusių asmenų ieškinius, kai kur teisėjai buvo priversti priiminėti sprendimus už akių.

Pasak pašnekovų, dienraščiui pateikusių sutartis su šiuo piliečiu, dažnu atveju A. Rimavičius įsipareigodavo atlikti terasų stiklinimo darbus, tačiau, gavęs iš užsakovų avansą, darbų taip ir nepradėdavo ar pradėjęs – nebaigdavo.

Pretenzijų klaipėdiečiui turi ir kelios įmonės, iš kurių šis verslininkas gabenosi produkciją, tačiau už ją neatsiskaitė iki šiol.

Įmonės likvidatorė – žmona

Kai tik kreditoriai ėmė ruoštis bylinėjimosi procesams, „Stiklo idėjoms“ buvo iškelta bankroto byla.

2020 metais įmonė buvo uždaryta. Skolų taip ir negrąžinus, kreditoriams liko tik gūžčioti pečiais.

Teismų duris varstę nukentėjusieji kėlė klausimą, ar A. Rimavičiaus verslas nebus tyliai perkeltas į naujai įkurtą mažąją bendriją „Aliuminio terasos“, ar ši irgi bankrutuos?

Nukentėjusiųjų įtarimai netrukus pasitvirtino – ši įmonė buvo likviduota.

Registrų centras skelbia, kad įmonės likvidatorė – A. Rimavičiaus žmona.

Sprendimas likviduoti įmonę priimtas 2021-ųjų birželį, o likvidavimo aktas pasirašytas gruodį.

Tačiau aiškėja, kad A. Rimavičiaus žmona iš viso yra įsteigusi tris mažąsias bendrijas.

Kai kurios šios bendrijos įsteigtos kaip tik tuo metu, kai teismus šturmavo pinigų netekę verslininkai ir paslaugų užsakovai.

Iš minėtų bendrijų viena taip pat užsiima analogiškais darbais, kaip ir „Stiklo idėjos“.

Teisė: advokatas I. Balčiūnas įsitikinęs, kad teisė būti pamirštam nėra absoliuti. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Panoro būti užmirštas

Dienraščio „Klaipėda“ žurnalistai prisiminti šio žmogaus verslo istoriją buvo priversti po A. Rimavičiaus laiško redakcijai. Jame pilietis reikalavo panaikinti interneto svetainėje publikaciją, kurioje jis yra minimas, aprašant teismo procesus ir nesumokėtas skolas.

Klaidų neišvengusiame rašte vyras grasino Baudžiamuoju kodeksu.

„Klaipėda“ susisiekė su ieškinius teismams teikusiais asmenimis ir įmonėmis, pasiteiravo, ar A. Rimavičius atsiskaitė su kreditoriais.

Buvo skambinta ir teirautasi, ar skolininkas bent moka priteistas sumas, o galbūt net rodo iniciatyvą dengdamas įsiskolinimus.

Aiškėja, kad skolų šleifo verslininkas neatsikratė. Kai kurie verslininkai prisipažino, kad A. Rimavičiaus skolų šešėlis smarkiai blogino jų pačių verslo sąlygas, kai kam teko sukti galvas ir lopyti finansines skyles, net imti kreditus.

Skola – 16 tūkst. eurų

Stambi kauniečių bendrovė „Stiklita“ patyrė beveik 16 tūkst. eurų nuostolį. Tačiau A. Rimavičius, net ir pasirašęs sutartį dėl skolos išmokėjimo šiai įmonei, netrukus nustojo vykdyti savo įsipareigojimus.

Įmonės vadovas Rimantas Nemeikštis patikino, kad A. Rimavičius su įmone „Stiklita“ neatsiskaitė iki šiol.

„Ne, baikite, ne tik su mumis, bet ir su kitais neatsiskaitė. Ten buvo geras žaidėjas. Jei žmogus daro negerus darbus, gal verta jį prisiminti? Girdėjau, kad bankrutavo įmonės, bet jam viskas baigėsi laimingai“, – stebėjosi R. Nemeikštis.

Jis prisiminė, kad buvo sulaukęs kitos įmonės skambučio, kuri teiravosi apie A. Rimavičių.

„Perspėjau juos, nes jau patys buvome nukentėję. Gerai, kad įmonės pasidomi, kažkur išgirdę“, – prisiminė įmonės vadovas.

Tokio pobūdžio versle, kuriame iki šiol sukasi A. Rimavičius, tarpusavyje susisieja daugybė verslų – vieni gamina profilius, kiti – stiklo paketus, trečia įmonė tam pačiam užsakymui gali gaminti kitas papildomas medžiagas, konstrukcijas.

„Viskas labai susiję. Vieni nusiperka profilius, moka kurį laiką, o po to imasi tokios schemos – paprašo atsiskaitymo atidėjimo. Dažniausiai tokie moka įtikinamai kalbėti, kažkas jais patiki. Procesas įgauna pagreitį. O rezultatas – skolos. Gaunasi visa grandinė. Visa tai kitas įmones pradeda tempti žemyn. Pagaminai produkciją, sumokėjai atlyginimus, sumokėjai mokesčius, o pinigų negavai. Kaip tai atrodo? Tikėti žmonėmis reikia, bet atsiranda ir tokių žaidėjų“, – apie nesėkmingas verslo gijas kalbėjo R. Nemeikštis.

Jis pastebėjo, kad verslo įmonių reputacija yra labai svarbus kriterijus.

„Nepriekaištinga reputacija įgyjama per laiką. Mes imame banko paskolas. Lietuvos ir užsienio partneriams įrodinėjame savo gerą vardą. Partnerių pasitikėjimą reikia vertinti ir už tai atsakyti. Nieko gero, kai reikia tampytis, siųsti reikalavimus. Niekas iš dangaus nekrenta. O kažkas suteiktą kreditą vertina kaip dovaną. Bet tai juk – svetimi pinigai. Reikia dar įžūlumo turėti. Bent po truputį grąžintų“, – kalbėjo R. Nemeikštis.

Ilgas skolininkų sąrašas

A. Rimavičiaus įmonė liko skolinga ir gerai žinomai bendrovei „Gravera“.

Bendrovė buvo teikusi ieškinį beveik 14 tūkst. eurų skolos, 1,2 tūkst. eurų delspinigių, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo išieškojimui.

Šiandien A. Rimavičiaus įmonė „Stiklo idėjos“, kuri bankrutavo, yra skolinga „Graverai“ 9,6 tūkst. eurų.

Mažeikių įmonė „Statoteka stato“ patyrė 7 tūkst. eurų nuostolį po sandorių su įmone „Stiklo idėjos“.

Šios įmonės direktoriaus pavaduotojas Gintaras Rimkus, paklaustas apie bylinėjimosi procesą su A. Rimavičiumi, atsiduso.

„Nunešė“ septynis tūkstančius. Nieko nepavyko atgauti. „Subrankrotino“ savo įmonę. Neatsiliepdavo, pusę metų nekeldavo ragelio. Atsiuntė darbininkus, papylė polius „ant durniaus“. Po to reikalavo sumokėti grynaisiais, tada esą būtų įstiklinęs. Aš perspėjau, kad perduosiu antstoliams bylą, tada puolė sakyti, ar žinau, kas man bus? Gal ką vartojo? Daug buvo bylų ir skolų. Iš visų avansus ėmė, o darbų neįvykdė“, – nuomonę išsakė G. Rimkus.

Mašiną remontavo ir nemokėjo

Žinoma uostamiesčio bendrovė „Automalūnas“ taip pat neteko pinigų.

Įmonė teismui teikė ieškinį A. Rimavičiui, kai jis jau dirbo pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Aš esu sąžiningas žmogus. Sąžinė manyje gyva.

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti apie 1,5 tūkst. eurų skolą, 158,88 euro palūkanų, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo.

Įmonės vadovas Romas Karpis puikiai prisiminė A. Rimavičių.

„Jis remontavo mašinas ir neatsiskaitė. Seniai tai buvo, bet pamenu. Man rodos, po du ar tris eurus perveda per mėnesį. Savo pinigų taip ir dešimt metų gali tekti laukti“, – tikino R. Karpis.

Vilniaus miesto apylinkės teisme vyko byla dėl 2,6 tūkst. eurų fizinio asmens ieškinio A. Rimavičiaus bendrovei „Stiklo idėjos“. Kituose teismuose taip pat nagrinėtos ieškinių įmonei „Stiklo idėjos“ istorijos.

Be savo pinigų liko ir klaipėdiečiai, kurie taip pat teikė ieškinius „Stiklo idėjoms“.

Skolos niekur nedingo

Fizinių asmenų iš Klaipėdos ieškinį A. Rimavičiaus įmonei puikiai prisiminė advokatas Irmantas Balčiūnas, advokatų kontoros „Ramanauskas ir partneriai“ partneris, atstovavęs nukentėjusiesiems teisme.

Tą kartą advokatas kėlė klausimą, ar A. Rimavičiaus veiksmuose negalėjo būti sukčiavimo požymių.

Advokatas pripažino, kad pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius teisena taip ir nebuvo pradėta, bet skolų pilietis iki šiol negrąžino.

„Skolos tai nedingo. Jos egzistuoja. Pirmiausiai, jei nori sugrąžinti savo reputaciją, sugrąžink skolas. Ir reputacija bus švari“, – pastebėjo teisininkas.

Advokatą nustebino A. Rimavičiaus siekis ginti teisę būti pamirštam.

„Tokia teisė nėra absoliuti. Verta akcentuoti visuomenės teisę žinoti. Galbūt ateityje gali nenukentėti kiti asmenys dėl kažkieno nesėkmių versle, tai taip pat yra itin svarbu“, – tikino teisininkas.

Kas žemina garbę ir orumą?

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) yra išsakęs vertinimo kriterijus vienoje byloje, kurioje teisę būti pamirštam gynė buvęs policijos pareigūnas, piktnaudžiavęs tarnyba.

LAT konstatavo, kad informacijos nuolatinis prieinamumas apie faktą, kad asmuo yra nusižengęs įstatymams, negali pakenkti asmens garbei ir orumui.

LAT praktikoje šiuo aspektu yra laikomasi pozicijos, kad tokia aplinkybė ir informacija apie padarytą nusikaltimą pati savaime menkina nuteisto asmens garbę ir orumą visuomenės akivaizdoje, nes nusikaltimas yra moraliai smerktinas poelgis.

Todėl tokios informacijos apie nusikaltimą viešinimas labiau nepažemina asmens garbės ir orumo nei pats nusikalstamos veikos padarymas.

„Tačiau kyla klausimas ir dėl civilinių bylų, ne tik dėl baudžiamosios atsakomybės. Bet tai vis tiek yra teisės pažeidimas, nors ir civilinės. Jei buvo nuolat neatsiskaitoma, galima įtarti tam tikrą sistemiškumą. Jei fizinis asmuo įvardintas kaip turintis skolų ir jų negrąžinęs, jis ir yra žmogus, turintis skolų. Kokia čia teisė būti pamirštam? Skolos neužgis savaime“, – stebėjosi I. Balčiūnas.

Tačiau teisininkas, išgirdęs, kad A. Rimavičius šiuo metu veikiausiai vykdo tokią pačią veiklą, kaip ir anksčiau, sukluso.

„Teismų praktika jau suformuota, teko domėtis ir matyti teismų nutartis. Paaiškėjus aplinkybėms, kad žmogus užsiima analogiška veikla, kuri yra paremta tais pačiais rangos darbais, skolų išieškojimą galima nukreipti į naujas įmones, net jei jos įregistruotos kitų asmenų vardu. Šiuo atveju – šeimos nario vardu. Nukentėjusios įmonės turėtų konsoliduotis ir kelti ieškinį. Tai nėra normalu, kai asmuo vis atidarinėja naujas įmones, neatsiskaito už skolas, griebiasi bankroto ir vėl atidarinėja naujas įmones. Tai nėra normali verslo praktika. Teisiniu vertinimu, turėtų būti atidžiai įvertinta visa ši situacija, visos aplinkybės turi būti nustatytos“, – pastebėjo advokatas I. Balčiūnas.

Jis patikino, kad publikacijos šalinimas iš viešos erdvės įmanomas tik teismo sprendimu.

„Stiklinimo darbai yra labai brangūs. Gal mokesčių administratorius turėtų pasidomėti, ar naujosios įmonės tinkamai sumoka mokesčius, ar nesistengia sumažinti pelno?“ – retoriškai klausė I. Balčiūnas.

Ar pakeitė kryptį

Aiškėja, kad 2020 metais, kai A. Rimavičiui kreditoriai jau kėlė bylas dėl negrąžintų skolų, jo žmona įkūrė naują įmonę „Keičiam kryptį“.

Moteris turi dar dvi įmones, bet jų veikla skiriasi nuo jos vyro buvusių verslų pobūdžio.

O štai mažoji bendrija „Keičiam kryptį“ reklamuojasi socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose, kuriuose nurodo veiklos pobūdį – įmonė skelbia atliekanti terasų stiklinimo, berėmių stiklo konstrukcijų, langų, fasadų montavimo paslaugas.

Socialiniuose tinkluose viešai prieinamos ir paties A. Rimavičiaus nuotraukos, vyras fotografuojasi prie naujų objektų, kuriems įrengti tikrai reikia apvalių sumų.

Mažoji bendrija „Keičiam kryptį“ Registrų centrui pateikė duomenis, kuriuose pažymėta, kad 2023 metais pardavimo pajamos sudarė 64,3 tūkst. eurų. Dokumentuose nurodoma 9,4 tūkst. eurų gryno įmonės pelno suma.

Šios įmonės skelbiamu telefono numeriu atsiliepė pats A. Rimavičius.

Paklausus, ar skambinama į įmonę „Keičiam kryptį“, A. Rimavičius mėgino šmaikštauti.

„Pakeitėm, jo. Šiandien – Vilniuje, rytoj – Klaipėdoje“, – kalbėjo A. Rimavičius.

A. Rimavičiaus buvo klausiama, ar žada atsiskaityti su aštuoniuose bylose jam ieškinius kėlusiais asmenimis.

„Ir neatsiskaitysiu, aišku. Galit parašyt dar tą patį, jei atvirai“, – rėžė A. Rimavičius.

„Man pofik“

Toliau A. Rimavičiaus tonas jau darėsi agresyvesnis.

„Kai žmogus patiria bankrotą, tai yra verslo dalis. Taip? Taip? Tyčinis bankrotas buvo padarytas, ar ne?“ – lyg ir klausė verslininkas, keldamas toną.

Į tokį vyro klausimą atsakius, kad bankrotas nėra normali verslo praktika, o tai taip pat byloja apie verslo reputaciją, verslininkas grubiai atrėžė.

„Man pofik tas reputacinis ar ne reputacinis (klausimas – A. A.). Aš tuos pinigus atiduosiu, nors galėčiau neatiduoti nė vienam. Supratai tai, ar ne?“ – ėmė „tujinti“ A. Rimavičius.

Vėliau pokalbio metu A. Rimavičius jau ėmė keisti poziciją, prabilo apie išgyvenimus.

„Aš esu sąžiningas žmogus. Sąžinė manyje gyva. Bet tuo momentu, kai aš patyriau didžiulį stresą, mano sukurtas visas mano gyvenimas sužlugo, bl..t. Atsiprašau už bl... Bet aš išsakysiu viską, ką galvoju. Aš šiandien dienai per ketverius metus kėliausi tris kartus. Teko gulėti krūmuose, gerti alkoholį, visa kita, bl...t. Bet aš išlaikiau šeimą, tai yra svarbiausia. Pinigai yra uždirbami ir bus atiduoti iki cento. Priklauso man ar nepriklauso. Aš esu toks ir pasakiau savo“, – monologu kalbėjo A. Rimavičius.

Vyras guodėsi, kad pats sulaukė grasinimų.

„Mane vežė, gąsdino, persekiojo šeimą, blecha mūcha. Kai tai praeini, aš nieko nebijau. Galit rašyti, kiek norit. Galėčiau sušerti jus visus, su tais dienraščiais, kartu sudėjus, nach...i. Tikrai negąsdinsiu ir nesakysiu kodėl. Ir galit išspausdinti, galit ne. Viso gero“, – rėžė A. Rimavičius ir padėjo ragelį.

Vėliau A. Rimavičius elektroniniu laišku puolė atsiprašinėti už savo toną, guodėsi, kad dėl skolų turėjo išgyvenimų, moka antstoliams, ir nelinkėjo kitiems tokios, kaip jo, patirties.

Aštuoniuose teismo procesuose, kuriuose minimas A. Rimavičius, bendrai buvo teikta arti 50 tūkst. eurų išieškojimų suma.