Kas būtų, jei Rusija nustotų tiekti dujas Lietuvai šildymo sezono metu? Kokie pavojai kiltų Klaipėdoje? Kiek laiko uostamiestis išgyventų be šio kuro? Tokios mintys šmėsteli dažnam klaipėdiečiui. Energetikai kol kas grėsmės neįžvelgia ir pabrėžia, kad Klaipėdos energetinė priklausomybė nuo gamtinių dujų tik sąlyginė.

Prikaupė atsargų

Pasak įmonės "Klaipėdos energija" generalinio direktoriaus Vytauto Valučio, jei sutriktų gamtinių dujų tiekimas iš Rusijos, tai būtų visos valstybės problema.
Aukščiausioji šalies valdžia spręstų, kaip elgtis, susidarius ekstremaliai situacijai.

"Vertinant dabartinę situaciją, problemų kiltų ir Klaipėdoje, tačiau darome viską, kad jos būtų minimalios", – pasakojo vadovas.

Pasak V.Valučio, įmonė "Klaipėdos energija" yra prikaupusi kuro atsargų. Tačiau koks šis kiekis, neatskleidžiama.

"Negalime konkrečiai atsakyti į šį klausimą dėl komercinių paslapčių saugumo reikalavimo. Degintume dujas, mazutą, biokurą. Galiu pasakyti, kad įvertinus, kiek šilumos pagamina nepriklausomi gamintojai, šildyti miestą nepertraukiamai galėtume beveik visą šildymo sezoną", – komentavo vadovas.

Pagal teisės aktus šilumos tiekėjai privalo turėti tiek rezervinio kuro, kad užtektų 10 dienų. Tačiau, anot Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, realiai įmonės jo turi daugiau.

Atkeliaus iš viso pasaulio

V.Valutis pabrėžė, kad energetikai neįžvelgia rizikos, jog galėtų sutrikti gamtinių dujų tiekimas.

"Šiuo metu dėl kuro tiekimo nėra jokių keblumų ar signalų, kad situacija kaip nors keisis", – komentavo generalinis direktorius.

V.Valutis taip pat akcentavo, kad Klaipėdos priklausomybė nuo gamtinių dujų tik sąlyginė. Vadovo teigimu, nerimauti dėl artėjančio sezono nereikia.

Įmonė "Klaipėdos energija" turi nupirkusi pakankamai dujų ir mazuto rezervų, yra sudariusi sutartis biokuro tiekimui, kad užtikrintų nepertraukiamą šilumos gamybą.

Be to, V.Valutis atkreipė dėmesį, kad nuo kitų metų turėtų atsirasti dar vienas gamtinių dujų tiekimo šaltinis – veiklą pradės Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminalas.

"Tada dujos į Lietuvą galės būti tiekiamos iš viso pasaulio", – tvirtino generalinis direktorius.

Klaipėda yra saugi

Praėjusį šildymo sezoną iš gamtinių dujų uostamiestyje pagaminta mažiau nei 50 proc. šilumos. Likusi dalis – iš vietinio kuro bei geoterminės energijos. Ji supirkta iš nepriklausomų šilumos gamintojų.

Energijos, kuri paskirstoma po visą miestą, gamybai pastarieji naudojo komunalines ir medienos pramonės atliekas, biokurą, geoterminę energiją.

Nepriklausomų šilumos gamintojų uostamiestyje yra šeši. Pastaruosius dvejus metus jų skaičius nesikeitė. Iš šių įmonių daugiausia energijos miestui tiekia bendrovė "Fortum Klaipėda".

Šios įmonės atstovas Andrius Kasparavičius tvirtino, kad termofikacinė jėgainė dirba visu pajėgumu, tačiau ne kiekvieną mėnesį yra superkama visa pagaminta šiluma.

"Jei spalį neprasidės šildymo sezonas, tada visas pagamintos šilumos kiekis nebus nupirktas. Žiemos mėnesiais pagaminame apie 40 proc. Klaipėdai reikiamo šilumos kiekio. Tai yra didelė dalis. Klaipėda – saugi, vertinant, kad esame ne vieninteliai nepriklausomi gamintojai. Greitai pradės veikti ir biokuro katilas. Tad dujos taps tik kaip viena iš kuro rūšių, kurioms dingus Klaipėda laimingai gyvens", – pasakojo atstovas.

Trūkumas – didelė kaina

Pasak V.Valučio, Klaipėda tarp didžiųjų šalies miestų yra lyderė pagal iš nepriklausomų gamintojų superkamos šilumos dalį centralizuotam jos tiekimui.

Vadovas prognozavo, kad artėjančio šildymo sezono metu gamtinių dujų suvartojimas šilumos gamybai turėtų mažėti. Kiek – labiausiai priklausys nuo oro sąlygų.

"Jei žiema bus švelni, kaip praėjusiais metais, dujų sunaudosime mažiau. Jei šalta, teks didinti gamybos iš dujų pajėgumus", – pasakojo vadovas.

Dar labiau Klaipėdos nepriklausomybę nuo gamtinių dujų padidins biokuro katilas. V.Valutis pasakojo, kad įrenginys jau pastatytas Šilutės plente esančioje katilinėje ir dirba bandomuoju režimu.

Šis biokuro katilas su kondensaciniu ekonomaizeriu atsiėjo apie 15 mln. litų. Jis galėtų pagaminti iki 10 proc. šilumos, kurios reikia miestui apšildyti.

V.Valutis pabrėžė, kad Klaipėdai nėra keliamas tikslas visiškai atsisakyti gamtinių dujų, ruošiant šilumą centralizuotam tiekimui.

Šis kuras, palyginti su kitomis rūšimis, yra labai švarus, todėl idealiai tinka didmiesčiams šildyti.

"Vienintelis dujų trūkumas – aukšta kaina. Todėl įmonė "Klaipėdos energija" diversifikuoja gamybą. Vien savo įrenginiuose šilumą galime gaminti naudodami tris kuro rūšis: mazutą, biokurą, dujas. Nepriklausomi šilumos gamintojai naudoja keturias skirtingas gamybos technologijas", – tvirtino vadovas.

Lietuva daro pažangą

V.Stasiūnas pabrėžė, kad ne tik Klaipėdos, bet ir visos šalies šilumos ūkyje daroma didelė pažanga, pervedant šilumos gamybą nuo brangaus iškastinio importuojamo kuro prie vietinių išteklių.

"To nauda yra didžiulė: kuriamos darbo vietos, vietinio kuro kaina daug mažesnė, o dėl to atpinga ir pati šiluma, mažesnė ir tarša", – pabrėžė prezidentas.

Pasak V.Stasiūno, 17 šalies savivaldybių jau visa šiluma pagaminama naudojant vietinį kurą. Dar 13-oje pagaminama pusė visos reikiamos energijos.

"Esame teisingame kelyje. Jei sutriktų dujų tiekimas iš Rusijos, išgyventume, nes didžioji dalis šilumos pagaminama naudojant vietinį kurą", – komentavo prezidentas.

V.Stasiūno teigimu, sutrikus dujų tiekimui, būtų naudojamas rezervinis kuras, kurio atsargų privalo turėti kiekvienas šilumos tiekėjas. Jis panaudojamas esant bet kokioms ekstremalioms situacijoms.

"Rezerviniu kuru būtų gelbėjami ir tie vartotojai, kurie nėra bendrovės "Klaipėdos energija" klientai, o naudoja gamtines dujas ir patys gamina šilumą savo namuose. Tačiau jie neturi rezervinio kuro", – tvirtino prezidentas.

Sumažino išlaidas

Energetikai nesiryžta prognozuoti šilumos kainos artėjančiam šildymo sezonui. V.Valutis pabrėžė, kad pagal galiojančius teisės aktus jas galima numatyti tik mėnesiui.
Klaipėdoje šilumos kainą lemia trys veiksniai: nepriklausomų gamintojų šilumos ir gamtinių dujų kainos, įmonės "Klaipėdos energija" gamybos išlaidos.

"Pirmoji paaiškėja, kai gauname pasiūlymus iš nepriklausomų gamintojų. Apie gamtinių dujų kainos kitimą sužinome tik mėnesio tikslumu. Mūsų šilumos gamybos išlaidos šį sezoną bus mažesnės nei praėjusį. Tačiau nežinant kitų dviejų dedamųjų, negalime prognozuoti šilumos kainos visam artėjančiam sezonui", – aiškino generalinis direktorius.

Spalį Klaipėdoje įsigaliojo 21 proc. didesnė šilumos kaina nei rugsėjį – 20,85 cento už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pastarasis gyventojams kol kas yra lengvatinis ir siekia 9 proc.

Toks augimas labiausiai susijęs ne su įmonės "Klaipėdos energija" šilumos gamyba, o nepriklausomų gamintojų kainų politika. Artėjant šildymo sezonui, jie pakelia šilumos kainas.

Tačiau nuo spalio įsigaliojusi šilumos kaina yra 8,1 proc. mažesnė nei praėjusiais metais tą patį mėnesį.

Siūlo išlaikyti lengvatą

Išlaidos šildymui šį sezoną gali padidėti dėl planuojamos panaikinti PVM lengvatos gyventojams. Pastarasis išaugtų nuo 9 iki 21 proc.

V.Stasiūno nuomone, gyventojams turėtų būti palikta lengvata. Prezidentas pabrėžė, kad reikia įvertinti, už ką moka centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai.

"Vienas argumentų, jog reikia naikinti PVM, kad jos negauna tie, kurie gyvena privačiuose namuose ir, pavyzdžiui, patys šildosi dujomis. Tačiau jie neturi ir kuro rezervo. Žmonės, kurie perka centralizuotą šilumą, moka ir už pastarąjį", – dėstė prezidentas.

V.Stasiūnas taip pat pabrėžė, jog centralizuotai tiekiamą šilumą perkantys žmonės taip pat užtikrina, kad nebūtų teršiama aplinka.

"Individualiai besišildantys žmonės išmeta dūmus šalia esantiems gyventojams. Jei visi vartotojai Klaipėdoje pereitų prie tokio šildymo būdo, tai miestas uždustų", – argumentavo prezidentas.

Be to, anot V.Stasiūno, perkant centralizuotai tiekiamą šilumą užtikrinamas vietinio kuro naudojimas šilumos gamybai. Tai kuria darbo vietas kitiems Lietuvos gyventojams. Patys gamtinėmis dujomis besišildantys žmonės jas užtikrina Rusijos gyventojams.

V.Stasiūnas atkreipė dėmesį, kad PVM lengvata šildymui gyventojams negali būti naikinama, kol nėra atnaujinti daugiabučiai namai. Juose gyvena dauguma vartotojų.

"Daugiabučius namus statė ne patys gyventojai, o valstybė. Tai buvo daroma nekokybiškai. Kai daugiabučiai namai bus apšiltinti ir šildymui sunaudos tiek energijos, kiek priemiesčiuose pastatyti individualūs namai, tada lengvatą bus galima naikinti. Dabar ji padeda subalansuoti padėtį tarp gyventojų", – komentavo prezidentas.