Klaipėdos savivaldybės specialistai kovai prieš bebrus telkėsi medžiotojus, tačiau sugauti spąstais šių gyvūnų taip ir nepavyko.

Bandyta juos vaikyti repelentais, tačiau ir tai negelbėjo.

Sukilus gamtos mylėtojams, savivaldybei teko atsisakyti minties reguliuoti šių gyvūnų populiaciją miesto centre.

Medžiotojai prieš kelerius metus termovizoriais tikrino, kiekgi bebrų gyvena Malūno parke. Tą kartą įranga parodė dvi poras. Ar per tiek laiko bebrų šeimos pagausėjo, kol kas niekas nežino.

Klaipėdos savivaldybės Aplinkos ir klimato kaitos skyriaus vedėja Renata Chockevičienė tikino, kad nuspręsta populiacijos nereguliuoti.

„Medžioklės neplanuojame atnaujinti. Tversime medžius. Šis klausimas yra labai delikatus“, – paaiškino R. Chockevičienė.

Gyventojai šiomis dienomis užfiksavo naujai pažeistą didelį medį prie pat vandens.

Aplinkos ir klimato kaitos skyriaus specialistas Dainius Jokymaitis patikino, kad parke yra pažeisti du ar trys medžiai.

„Bet šio, kurį užfiksavo klaipėdiečiai, dar nemačiau. Labai panašu, kad bebrai ruošiasi žiemai. Vasarą jie maisto randa nendrynuose. Žiemai bebrai medžių šakas tempia į savo suręstas buveines, ten yra vadinamosios valgyklos. Bebras žiemai turi turėti maisto, to mes nepakeisime“, – patikino D. Jokymaitis.

Kadangi prieš kelerius metus bebrai buvo nusiplukdę nuvirtusį medį, ant kranto augusiųjų nelietė.

„Minkšti medžiai bebrui – juokas. Ne ąžuolas juk. Vasarą buvo keli medžiai nukentėję, einant nuo Tilžės gatvės pusės“, – prisiminė D. Jokymaitis.

Klaipėdos savivaldybė pernai ėmėsi Malūno parko medžių apsaugojimo.

Lapkričio ir gruodžio mėnesiais Malūno parke buvo įrengtos 37 medžių apsaugos nuo bebrų.

Keletą medžių savadarbėmis priemonėmis mėgino gelbėti ir gyventojai. Kai kurie nešė vielas ir tinklus, o kai kas sugalvojo celofanu apsukti medžius.

„Aptversime prie vandens esančius medžius, o bebras paeis toliau ir grauš vis tiek. Jei jie Malūno parką pasiekė iš Dangės upės, tai rodo, kad atstumas jų neriboja. Jie vis tiek grauš“, – konstatavo D. Jokymaitis.

Specialiomis apsaugomis specialistai pataria labiau saugoti vertingus medžius.

„Abejoju, kad vienu metu dvylika medžių nugraužtų. Jie dažniausiai nusigraužia du ar tris medžius. Anksčiau buvo vandenyje likę medžių, kur bebrai ilgokai graužė jų šakeles. Šiuo metu vandenyje paliktų medžių nėra“, – paaiškino D. Jokymaitis.