Skirtis nusprendę sutuoktiniai vaikus dalijasi ginkluodamiesi ne tik antrosios pusės nuodėmių sąrašu, bet neretai griebdamiesi šantažo ir melo.

Filmavo pro rakto skylutę

Vaiko teisių apsaugos tarnybai tenka peržiūrinėti net besiskiriančiųjų slaptus įrašus.

"Vienas sutuoktinių kaip įrodymą, kad motina, jo manymu, netinkamai prižiūri vaikus, atnešė diskelį su slaptu įrašu. Vyriškis savo žmoną filmavo pro rakto skylutę. Sutuoktinis norėjo užfiksuoti moterį su kitu vyru", – pasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistė Anžela Šumauskienė.

Specialistai pastebi, jog vaikai šeimose tampa keršto įrankiais. Neretai besiskirianti pusė siekia, kad vaikai gyventų su ja. Pasitelkiamas ir šantažas. Teisininkams yra tekę aiškintis net sutuoktinių pareiškimus dėl vaikų tvirkinimo.

"Antras motyvas vaikų dalybose yra turtas. Kuo turtingesni žmonės, tuo smarkesnė kova vyksta dėl vaikų. Esame ketverius metus vaikščioję į vienos turtingos šeimos skyrybų proceso posėdžius. Tačiau nė vienas sutuoktinių nesupranta, kad vaikai šioje situacijoje tėra besiplėšančių tėvų įkaitai", – kalbėjo specialistė.

Sūnaus paimti – su antstole

Praėjusią savaitę advokatui Vaclovui Janušauskui teko pačiam lydėti dviejų vaikų motiną į sutuoktinio tėvų butą su teismo nutartimi dėl mažamečio sūnaus.

Dviejų mažamečių vaikų tėvai nesugebėjo susitarti, su kuo turėtų gyventi vaikai iki santuokos nutraukimo. Pusantrų metukų sūnų ir pusantro mėnesio dukrą auginanti jauna šeima buvo nutarusi taikiai išsiskirti, tačiau paskutinę akimirką tėvas pakeitė nuomonę ir sūnaus motinai neleido išsivežti.

22-ejų Dalia V. sugebėjo sūnų atsikovoti bent iki skyrybų proceso pradžios. Moteris kreipėsi į teismą, o šis skubos tvarka priėmė nutartį, kuria tėvas buvo įpareigotas vaiką perduoti motinai.

"Mano praktikoje tai pirmas atvejis, kai teko vykti į šeimą ir paimti vaiką padedant antstolei. Tačiau manau, kad be jos kita pusė nebūtų sutikusi vykdyti laikinosios teismo nutarties", – kalbėjo dviejų mažamečių vaikų motinos interesus ginantis advokatas V.Janušauskas.

Tačiau prie mažamečio senelių buto pasirodžiusi antstolė Vida Daugirdienė sulaukė pykčio atakos. Šoko ištiktas berniuko senelis niekaip negalėjo atlyžti.

"Dabar visokių aferistų pilna. Kaip jūs galite įsiveržti ir išsivežti vaiką? Mes net nežinome, kur jis gyvens", – piktinosi senelis.

Išvežė, kai tėvo nebuvo

"Aš tik įteikiau teismo nutartį, kuri įpareigoja nedelsiant perduoti vaiką motinai. Mes į namus nesiveržėme, o buvome įleisti. Paklausėme, ar vaiką šeima atiduoda ir sutinka vykdyti teismo nutartį", – aiškino antstolė.

Tą akimirką berniuko tėvas buvo darbe. 29-erių Evaldas labiausiai pyko dėl to, kad advokatas ir antstolė vaiką išsivežė jam nesant.

"Kodėl manęs niekas neklausė? Ar aš neturiu teisių? O kur vaiko teisių tarnyba buvo?" – pasipiktinimo neslėpė Evaldas.

Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Gražina Aurylienė tikino, kad jau ne kartą yra tekę skaityti abiejų šių sutuoktinių pareiškimus.

"Teismo nutarties mes nematėme. Tačiau jei tai būtų sprendimas dėl vaiko paėmimo, tuomet ne tik tarnybos specialistas, bet ir psichologas privalėtų dalyvauti šiame procese", – kalbėjo G.Aurylienė.

Antstolė V.Daugirdienė pastebėjo, kad nutarties įteikimas tai nėra vaiko paėmimas.

"Jei šeima būtų atsisakiusi vykdyti įpareigojimą, tuomet jiems būtų taikoma atsakomybė už teismo sprendimų nepaisymą. Įstatymas už tai numato baudą. Jei ir toliau asmuo būtų nepaisęs įpareigojimo, galima būtų kreiptis į teismą ir prašyti įsilaužimo. Tačiau tokių atvejų išvengiama", – aiškino antstolė.

Išsikraustė su policija

Pusantrų metukų sūnų ir pusantro mėnesio dukrelę auginanti 22-ejų Dalia J. į teisininkus pagalbos kreipėsi po to, kai jai nepavyko taikiai išsivežti sūnaus iš kartu su vyru nuomoto buto.

Pora esą prieš kurį laiką buvo sutarusi pradėti skyrybas.

"Ramiai aptarėme. Atrodė, kad vyras viską suprato, sutarėme, kad kol kas vaikai pagyvens su manimi. Aš juk esu vaiko priežiūros atostogose, o jis dirba, neretai ir naktimis. Vyras nėra sauskelnių vaikui keitęs", – kalbėjo moteris.

Susidėjusi daiktus klaipėdietė paprašė brolio, kad šis padėtų iškraustyti ją kartu su dviem mažamečiais iš nuomojamo buto. Tačiau, pasak motinos, ji susidūrė su netikėtu sutuoktinio pasipriešinimu. Moteris išsikraustė tik su policijos pagalba.

"Esame suaugę žmonės, tačiau į butą tuoj pat atskubėjo vyro tėvai. Prasidėjo riksmas, vyro tėvas sudavė man per veidą. Tuomet jau reikėjo kviesti policiją", – aiškino Dalia.

Tačiau motinai pavyko išsivežti tik pusantro mėnesio kūdikį, sūnaus vyras neleido išsigabenti.

Triukšmas dėl pinigų?

Moters sutuoktinis Evaldas V. dėstė priešingą įvykių versiją.

"Čia viskas yra melas. Yra policija, liudininkai. Aš jos nemušiau, ji meluoja. Ji pati išsivežė daiktus, o sūnų paliko", – teigė sutuoktinis.

Tėvas pasakojo esą motina susikrovė tik dukros daiktus ir drabužėlius, o sūnaus paliko spintoje.

"Aš išvis abejoju, kad antroji dukra yra mano. Reikalausiu DNR tyrimo", – kaltinimus žmonai rėžė vyras.

Vyras aiškino, kad esą išsikrausčiusi žmona visą savaitę nesidomėjo, ką veikia jos sūnus.

"Aš ketinu kovoti dėl sūnaus, viską dėl jo padarysiu. Jei ji nenori gražiuoju, tada ji pamatys, kas bus", – grasino vyras.

Tačiau mažamečių motina įsitikinusi, kad tėvui atžalos esą reikia tik dėl pinigų.

"Jis skolingas antstoliams, nes nemokėjo baudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Kas mėnesį į jo banko kortelę pervedami vadinamieji vaiko pinigai. Iš jų jis ir moka antstoliams", – tikino moteris.

Siūlo šoko terapiją

Klaipėdos miesto savivaldybės Vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė G.Aurylienė pastebėjo, kad kovose dėl atžalų tėvai pažeidinėja vaikų teises.

"Vien pernai mūsų specialistai dalyvavo 1068 teismo posėdžiuose. Lietuviai nesugeba išsiskirti taikiai, mūsų tarnybai neretai poroms tenka aiškinti, kad skyrybos nėra mūšio laukas, o tėvai pirmiausiai turi galvoti apie vaikus", – pastebėjo G.Aurylienė.

Tarnybos specialistė A.Šumauskienė spėjo, kad apie 40 proc. visų skyrybų procesų vyksta įrodinėjant sutuoktinio kaltę.

"Nesutarimai gali trukti net kelerius metus. Visą tą laiką žmonės negali vienas kitam atleisti ir ieško kito kaltės įrodymų. Tokiais atvejais užsienio valstybėse yra taikomas veiksmingas metodas. Prasidėjus kovai, vaikai paimami iš šeimos. Užtektų poros dienų, kad besidraskantieji atsikvošėtų", – pabrėžė specialistė.

Vaiko teisių sergėtojai stebisi, kad Lietuvoje kuriasi Skyrybų centrai.

"Daugiabučiuose apstu reklamų su greitas skyrybas siūlančių įmonių pavadinimais. Turėtų būti atvirkščiai – kiekviename žingsnyje turėtų būti pilna šeimas konsultuojančių specialistų reklamos. Juk sakoma, kad kai žmogus pamiršta dešimt Dievo įsakymų, jis kreipiasi į teismą" – sakė A.Šumauskienė.

Papildyta

Teisminė mediacija nepopuliari

Klaipėdos miesto apylinkės teismas jau pora metų turi dvi teisėjas, kurios kvalifikuotai gali pagelbėti šeimoms civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai.

Tačiau viena iš mediatorių, teisėja Giedrė Seselskytė, pastebėjo, kad per du metus neatsirado nė vienos mediatoriaus paslaugos pageidaujančios poros.

„Niekas šiuo procesu taip ir nepasinaudojo, nors mano manymu tai yra graži idėja. Mediacijos metu stengiamas sutaikyti šalis. Tai daugiau psichologiniai dalykai, mediatorius stengiasi išklausyti abiejų pusių lūkesčius ir siekia, kad proceso metu šalys liktų patenkintos, bei sugebėtų priimti bendrą sprendimą“, – sakė teisėja.

Teisėja pastebėjo, kad skyrybų proceso metu abi šalys dažnai lieka įskaudintos. Nutraukusios santuoką, poros nesugeba susitaikyti, pyktis lieka ir šalys toliau jaučiasi nelaimingos.

„Teisminė mediacija – tai ginčų sureguliavimo procedūra, paprastai tariant tai – sutaikymo procesas“, – tikino G.Seselskytė.

Mediatorių pagalbos gali paprašyti bet kuri skyrybų procesą pradėjusi šeima. Tai nemokama pagalba. Tačiau tai nereiškia, kad porą išskirs teisėjas mediatorius. Skyrybų procese mediatorius tik konsultuos abi šalis.

„Mediacija gali būti taikoma bet kokiose bylose, ne tik santuokos nutraukimo bylose. Dažnai santuokos nutraukiamos bendru sutarimu, tačiau ginčai kyla, kai prasideda turtinių klausimų sprendimas “, – pastebėjo G.Seselskytė.

Teisėja svarstė, kad mediacija nėra populiari dėl informacijos apie ją stokos.

„Neretai sulaukiu klausimų kas yra mediacija. Net teisininkai dažnai mažai žino apie tai. Žmonės kartais painioja mediaciją su meditacija“, – stebėjosi G.Seselskytė.