Butą kuopė savanoriai

Sulupės gatvės 11A name yra butas, kuriame gyvena senyvas vyras. Jis ne vienintelis mūsų mieste tempia į savo būstą šiukšles. Apie tai, kad būstas yra tapęs parazitų veisykla, žino viso kvartalo žmonės.

Sekmadienį du savanoriai ryžosi bent pradėti kuopti senolio būstą.

„Apsivilkome apsauginius kombinezonus, buvome su respiratoriais, ant rankų movėmės kelias poras pirštinių, bet ir tai mūsų neapsaugojo. Batus po šio darbo teko išmesti, o visus rūbus kuo skubiau skalbti. Buvo labai bjauru. Nesu matęs tiek voratinklių, blusų, kitų parazitų. Smarvė tokia, kad žiaukčiojome ir negalėjome priprasti prie smarvės. Butas aprūkęs, neaišku, ar jame buvo gaisras, ar jo lubos ir sienos tokios nuo netvarkos. Visas kambarys pilnas stiklainių, maisto atliekų, ant grindų telkšo kažkokia perpuvusi masė. O kai tarp viso šlamšto radome seniai nudvėsusių ir sudžiūvusių žiurkių, supratome, kad toks sąvartynas čia jau labai seniai“, – pasakojo neseniai tarnybą policijoje baigęs klaipėdietis Viktoras Sedleckis, sekmadienį su bičiuliu kuopęs senolio būstą.

Vyrai dirbo visą dieną, išnešė iš kambario 20 didelių šiukšlių maišų šlamšto, bet būstas prašviesėjo tik truputį.

Buvo labai bjauru.

Durys – nerakinamos

Senuko durys nerakinamos. Žiemą jis pametė raktus ir nebegalėjo patekti į savo kambarį. Tada apsigyveno tiesiog šio bendrabučio koridoriuje ir pradėjo kaupti šiukšles aplink save bendro naudojimo patalpose.

Kaimynai nebeapsikentė ir iškvietė ugniagesius. Šie neturėjo kitos išeities ir išlaužė duris, kad senolis galėtų grįžti į savo sąvartynu paverstą kambarį.

Nuo vasario 21 d. bet kuris pasirūpinti ar bent pasidomėti šio klaipėdiečio būkle bei gyvenimo sąlygomis norintis ar privalantis asmuo tai padaryti gali be problemų.

Savanoriai, sekmadienį kuopę jo kambarį, kieme ir namo koridoriuose sutiko žmonių, kurie dėkojo už reikalingą darbą. Nežinodami, kad šiukšles į konteinerį neša savanoriai, praeiviai gyrė socialines tarnybas, manydami, kad tai valdiškos įstaigos darbuotojai.

Tvarka: kai kuriuos būstus išvalyti pavyksta tik po ilgų ir varginančių kaimynų pastangų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kaimynai sujudo

Tuo pat metu Žvejybos uosto rajono gyventojų „Facebook“ paskyroje užvirė diskusija. Daugelis gyventojų pasakojo matę senolį, kuris itin sunkiai vaikšto, dažnai matomas pakeliui į parduotuvę.

Daugelis dalijosi savo patyrimais, kai kas su siaubu pasakojo, kad nuo šio žmogaus sklinda nepakeliamas dvokas.

Dar kita moteris rašė mačiusi, kaip šis žmogus prie parduotuvės tuštinosi, pranešė apie tai policijai per elektroninę pareiškimų priėmimo sistemą, bet ir po pusantro mėnesio esą negavo jokio atsakymo.

Žmonės stebėjosi, kad jis negyvena globos namuose.

Į diskusiją įsijungė seniūnaitis ir paaiškino daugiau žinąs apie šio senolio problemas. Esą pareigūnai buvo pradėję tyrimą, kuriuo siekta jam nustatyti neveiksnumą, bet po kiek laiko teko nutraukti, nes policininkams nepavyko patekti į būstą.

Aptardamas šią situaciją buvęs pareigūnas V. Sedleckis atviravo: „Aš žinau, kaip veikia sistema, ir dabar jau galiu pasakyti tiesiai šviesiai. Taip, tokius darbus skiriama atlikti pareigūnams, bet tai ne jų pareiga. Čia nėra jokio nusikaltimo. Ir tikrai netiesa, kad paliegusio žmogaus, kurį mato visi mikrorajono žmonės, neįmanoma rasti. Reikia tik noro.“

Žvejybos uosto rajono gyventojai pastebėjo, kad senolio sveikata pastaruoju metu pablogėjo.

O viena moteris pranešė gavusi iš socialinės tarnybos atsakymą, kad ieškomi savanoriai, galintys iškuopti šio senolio butą.

Užpernai išvalė keturis butus

Padėtis, kai klaipėdiečiai metų metus prašo juos apsaugoti nuo parazitų iš kaimyno buto ir grėsmės susirgti užkrečiamomis ligomis, uostamiestyje nėra naujiena. Kelios panašios istorijos buvo aprašytos ir dienraštyje „Klaipėda“.

Didžioji bėda būdavo įvardijama paprastai – siekis, kad tam tikro sutrikimo kamuojamas žmogus sulauktų adekvačios pagalbos, o jo būstas būtų iškuoptas, atsimušdavo į biurokratines kliūtis.

Su panašiomis bėdomis susiduriančių klaipėdiečių akys krypsta į biudžetinės įstaigos Klaipėdos miesto socialinės paramos centro, vadovaujamo Dianos Stankaitienės, pusę.

Į dienraščio paklausimus apie senolio, gyvenančio Sulupės gatvės 11A name, reikalus įstaigos atstovės atsakė ir laiško gale nepamiršo pridėti perspėjimo: „Prašome šį atsakymą publikuoti visa apimtimi ir nekeisti atsakymo konteksto. Esant konteksto iškraipymams, kreipsimės į policiją dėl šmeižto prieš įstaigą.“

Apie Lietuvoje įtvirtintą redagavimo laisvę darbuotojos, matyt, nėra girdėjusios. Nelabai aišku ir tai, kaip įmanoma iškraipyti kontekstą.

Paklausti, ar Socialinės paramos centro atstovai žino, kiek mūsų mieste yra panašiai šiukšlėmis užverstų būstų, jie atsakė, kad centras neturi tokios informacijos.

„Būstų priežiūra turėtų rūpintis būstų administratoriai. Jų veiklą prižiūri Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, kuri ir turėtų inicijuoti informacijos surinkimą, nustatyti taisykles ar tvarkas, kuriose būtų numatyta, kas atsako už būstų priežiūrą ir tvarkymą, – teigiama įstaigos atsakyme. – Centras vertina asmenų poreikius socialinėms paslaugoms, organizuoja ir teikia socialines paslaugas, numatytas įstaigos nuostatuose. Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų kataloge yra numatytos prevencinės socialinės paslaugos, kurių tikslas – padėti asmeniui (šeimai) ir (ar) bendruomenei išvengti galimų socialinių problemų ir (ar) socialinės rizikos atsiradimo, sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ir (ar) stiprinti gebėjimus savarankiškai spręsti socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti didinti socialinę įtrauktį.“

Kalbėdami apie šiukšlėmis užgriozdintų būstų kuopimą centro atstovai teigė, kad, jų žiniomis, miesto savivaldybė nėra delegavusi šių paslaugų nė vienai biudžetinei įstaigai ir nėra nupirkusi šių paslaugų rinkoje.

Iš oficialaus Socialinės paramos centro darbuotojų parengto atsakymo aiškėja, kad nei pernai, nei šiemet tokių būstų kuopimui lėšos nebuvo planuojamos. 2021 m. iš savivaldybės biudžeto tam buvo skirta 6 tūkst. eurų, o keturiems butams išvalyti panaudota 4 811 eurų.

Vertins veiksnumą

Papildomai paprašyti paaiškinti, kada ir kaip sekėsi bendrauti su minėtu senoliu, centro darbuotojai paaiškino, kad 2021 m. gegužės 27 d. socialiniai darbuotojai su policininkais pateko į jo būstą ir konstatavo, kad butas prikrautas rūbų, stiklainių, šiukšlių, tvyrojo labai stiprus tvaikas.

Tada planuota kambarį išvalyti, tam turėta lėšų, tačiau vėliau socialiniams darbuotojams nė karto nepavyko senolio rasti namuose ir gauti sutikimą tvarkyti būstą.

Neradę vyro namuose, socialiniai darbuotojai bendraudavo su kaimynais, klausdavo, ar žino, kur jis yra, pasižvalgydavo aplink namus ir teritoriją.

Šiemet kovo 21 d., sužinoję, kad minimo buto durys nerakinamos, socialiniai darbuotojai nuvyko ten dar kartą, bet vyro vėl nerado.

Centro darbuotojai informavo, kad kovo mėnesį senolį aplankė tris kartus, bet socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugų jis atsisakė – esą jo sveikata yra gera. Senolis sutiko, kad butas būtų sutvarkytas, jei centras pakeis duris.

Siekdami pradėti konkrečius darbus, socialinės paramos centro darbuotojai raštais kreipėsi į namą prižiūrinčią bendrovę, savivaldybės administracijos Socialinės paramos, Viešosios tvarkos ir Sveikatos apsaugos skyrius, bet atsakymų nei raštu, nei žodžiu negavo.

Vakar centro socialiniai darbuotojai rado senolį kieme ir parsivedė jį į butą, nufotografavo aplinką ir konstatavo, kad būstas pradėtas tvarkyti, tačiau išvežta tik nedidelė dalis šiukšlių. Su senoliu pasikalbėta apie jo maudymą bei plaukų kirpimą, kambario tvarkymą, sveikatos ir socialines paslaugas.

Darbuotojai konstatavo: „Šio asmens gebėjimai padėti sau yra žymiai sumenkę, todėl centras skubos tvarka vėl kreipsis į prokuratūrą dėl veiksnumo įvertinimo.“

Vis negalėdavo surasti

Pasirodo, apie senolį iš Sulupės g. 11A namo turėta informacijos dar 2021 m. gegužės 25 d. „Per tą laiką 26 kartus vyko pas klaipėdietį įvertinti socialinės situacijos ir įvertinti poreikį socialinėms paslaugoms, užpildė buities tyrimo aktus bei kitus dokumentus, parengė 16 raštų į įvairias institucijas, kreipėsi į prokuratūrą dėl veiksnumo įvertinimo bei organizavo du tarpinstitucinius krizinio atvejo pristatymo ir sprendimo būdų paieškos pasitarimus.“

„Klaipėdos apylinkės teismas 2022 spalio 3 dieną nutarė, kad nutraukia bylą dėl asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, atsižvelgiant į tai, kad jis penkis kartus į paskirtas teismo psichiatrijos ekspertizes nebuvo atvykęs ir nebuvo pristatytas nurodytu laiku. Asmens nepavyko rasti nei policijos pareigūnams, nei centro socialiniams darbuotojams ir Klaipėdos psichikos sveikatos centro socialiniam darbuotojui, kuriam teismas buvo nurodęs jį surasti kartu su policijos pareigūnais“, – paaiškino Klaipėdos miesto socialinės paramos centro darbuotojai.

Dienraštis paprašė papasakoti, kaip padedama minėtam senoliui ir kitiems panašių psichikos sutrikimų turintiesiems, kai šie ima tempti į namus šiukšles.

Atsakymas buvo gana lakoniškas: „Centras neturi psichiatrų, kad galėtų komentuoti situacijas asmenų su galimais psichikos sutrikimais elgesį. Be to, tai būtų neetiška ir diskriminacinė veikla prieš tokius asmenis. Kaip pamename mes, o tikimės ir Jūs, vienai klaipėdietei buvo bandoma diagnozuoti „Diogeno sindromą“ ir psichinę negalią, tačiau teismo ekspertai konstatavo, kad moteris yra veiksni ir galinti save atstovauti visose srityse.“

Kviesdavo savanorius

Vis dėlto yra buvę atvejų, kai centras inicijuodavo tokių šiukšlėmis užverstų būstų valymą, tada būdavo pasitelkiami savanoriai. Pasak centro atstovių, 2021 m. šitaip buvo iškuopti keli būstai, taip pat ir pernai.

„Tais metais centras kartu su socialiniu partneriu vykdė savanoriškos veiklos projektus, taigi galėjo pasitelkti savanorius. Kai centrui buvo skirtos lėšos, įstaiga organizavo klaipėdiečių būstų valymą, nupirkdama valymo paslaugą rinkoje. Tokia paslauga per 2019–2021 metus buvo suteikta 8 kartus. Kai centras teikdavo ar turėdavo pradėti teikti pagalbos namuose paslaugas ir užtikrinti saugias darbo sąlygas individualios priežiūros darbuotojams, centro darbuotojai kartu su savanoriais ir praktikantais atlikdavo generalinį būsto valymą. Taip 2000-aisiais išvalyti penki būstai, 2021-aisiais ir 2022-aisiais – 16 būstų, iš jų po 2 būstus tų asmenų, kurie buvo įrašyti eilėje pagalbai į namus gauti“, – komentavo Socialinės paramos centro darbuotojai.

Vytautas Grubliauskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia patikrų išvadų

Ilgametis Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas neslėpė turįs įvairių pasvarstymų dėl minėtos biudžetinės įstaigos darbo kokybės.

Reglamentavimo brūzgynuose pasiklysta elementari tiesa ir kultūra.

Sakydamas, kad žemai lenkia galvą prieš nuoširdžiai ir atsidavusiai dirbančius socialinius darbuotojus, jis atviravo, kad tokios pagarbos verti ne visi.

„Yra platus spektras teisinių reglamentavimų, kada kur ką galima daryti, dar daugiau, kada ir ko negalima daryti. Bet dažniausiai yra taip, kad šiuose reglamentavimo brūzgynuose pasiklysta elementari tiesa ir kultūra. Teisiškai žiūrint, gal ir yra ribojimai, kada galima į žmogaus būstą įkelti koją. Bet yra kitas reikalas – nesaugumą ir diskomfortą patiria ir šalia gyvenantys. Kai kyla grėsmė kitiems žmonėms, yra išlygos, o tokie klausimai turi būti sprendžiami čia ir dabar. Jei buto durys yra atviros, o iš vidaus tvoskia dvokas, mano manymu, nereikia ieškoti biurokratinių reglamentavimų, kurie leidžia nieko nedaryti. Todėl esu tikras, kad teisės aktai turi būti tobulinami, kai aplinkiniai patiria siaubingų nepatogumų. Kita vertus, biudžetinėse įstaigose dirbantiems žmonėms reikėtų turėti ir pilietinio iniciatyvumo“, – nuomonę dėstė V. Grubliauskas.

Meras priminė, kad šiuo metu Klaipėdos miesto socialinės paramos centre atliekamas auditas, o jo rezultatai, anot V. Grubliausko, yra dviprasmiški. Meras nenorėjo mesti šešėlio ant visų šio centro specialistų.

Tiesa yra ir tai, kad miesto vadovas yra gavęs ne vieną skundą.

„Visada prašau, kad tie skundai būtų tiriami. Akivaizdu, kad toje sistemoje yra tobulintinų dalykų. Ateina laikas, kai pokyčiai šioje įstaigoje turėtų būti ir, tikiu, bus. Kalbant apie D. Stankaitienę, mano vertinimas buvo gerokai kitoks, nei ji pati pageidavo ir aprašė. Pastaruoju metu reaguojant į situaciją ten atlikti tiek savivaldybės kontrolės auditas, tiek kiti patikrinimai. Nežinau, ar sąmoningai tai buvo pritempta prie tam tikrų politinių aspektų. Skaudoka tai girdėti. Šiai įstaigai ir jos vadovei visada skyriau adekvatų situacijai dėmesį. Kai naujasis meras turės ant stalo audito ir policijos atlikto tyrimo rezultatus, turės adekvačiai juos įvertinti“, – kalbėjo meras.

V. Grubliauskas atviravo ne kartą turėjęs priekaištų ir dėl dokumentų tvarkymo.

„Kai kartkartėmis gaunu vadovės atsiprašymą, kad ji negali dalyvauti susitikime dėl asmeninių priežasčių, pagalvoju, kodėl taip atsitinka. Nedarbingumas atsiranda, kai būna jautri ar nerimą kelianti situacija, tai tampa panašu į tradiciją“, – abejonėmis dalijosi V. Grubliauskas.