Įvertintas "Albatrosu"

"Esu kilęs iš gražaus, ežerų apsupto Rytų Aukštaitijos krašto. Nuo ankstyvos vaikystės svajojau būti jūreiviu. Prie pat namų buvo Indrajo ežeras. Būdamas vaikas su tėvuku ir broliais tinklais gaudydavome žuvis. Pakliūdavo lydekų, lynų, palšų – mūsų krašte taip vadino karšius. Atitarnavęs kariuomenėje atvažiavau į Klaipėdą jau tiksliai žinodamas, ko noriu", – šypsodamasis pasakojimą apie save pradėjo R.Ragaišis.

Iš Utenos apskrities Vėlaikių kaimo kilęs bocmanas Klaipėdoje gyvena nuo 1962-ųjų, dirbo Lietuvos žvejybiniuose laivuose eiliniu jūreiviu. Baigė šaldymo įrenginių mašinistų kursus.

"Dirbau vidutiniuose žvejybos traleriuose, tinklais gaudydavome silkės. Iki šiol pamenu savo pirmąjį susitikimą su jūra. Bangavimas buvo gal trijų–keturių balų. To užteko, kad pajusčiau, kas yra jūros liga. Pragulėjau kajutėje savaitę. Ką suvalgydavau, tą išvemdavau. Bet kaip ir viskas gyvenime, taip ir jūros liga praėjo. Jaunystėje dar labai traukė tolimieji kraštai", – kalbėjo pašnekovas.

Nuo 1984-ųjų jūrininkas jaunystę grūdino šiaurėje – Petropavlovsko, Kamčiatkos ir Magadano uostų žvejybos laivuose. Plaukiojo po ledinę ir rūsčią Beringo jūrą.

"Lavai rūdija, jūra nesikeičia"

R.Ragaišis jūrai paskyrė 21-erius savo gyvenimo metus.

Paskui dešimtmetį dirbo krante bocmanu Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos mokomajame laive "Brigita", kuris vėliau paseno ir buvo nurašytas.

2012-aisiais buvo apdovanotas Jūrų veterano ženklu.

R.Ragaišis – aktyvus jūrinių renginių dalyvis, išleidęs dvi jūrinės publicistikos knygas "Ko bangos nenuplovė" ir "Reisai baltais chalatais" apie gydytojų darbą laivuose.

Jo indėlis jūrinei kultūrai įvertintas Klaipėdos miesto savivaldybės mero jūrinės kultūros apdovanojimu "Albatrosas". Jis taip pat yra Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos, Lietuvos jūrininkų sąjungos narys.

Bocmano prisiminimų knyga "Ko bangos nenuplovė" sulaukė didelio susidomėjimo, todėl buvo papildyta ir išleista tris kartus.

76 metų jūrininkas rašyti pradėjo išėjęs į pensiją ir paskatintas aplinkinių. Rėmėjų dėka jo knygomis prekiauta ne tik Klaipėdoje, bet ir įvairiose Lietuvos vietovėse – Dusetose, Zarasuose, Utenoje.

"Metai bėga, laivai rūdija, žmonės išeina. Tik jūra nesikeičia. Mano palinkėjimai jauniems jūrininkams: nugalėti audringus jūrų tolius ir laimingai sugrįžti į savo gimtąjį uostą", – sakė pašnekovas.

Jei pavyks, R.Ragaišis norėtų išleisti dar vieną knygą, skirtą jauniesiems kapitonams, kurie darbuojasi jūroje.

Nugalėtojui – E.Unguraičio statulėlė

Daugiausia balsų pelnęs pretendentas liepos 28 d. 19 val. Jūros šventės atidarymo metu Kruizinių laivų terminale bus tituluotas Metų jūrininku.

Šiais metais nugalėtojui atiteks žymaus Lietuvos stiklo dizainerio Edmundo Unguraičio sukurta originali statulėlė – laivo imitacija iš stiklo bei dienraščio "Klaipėda" prenumerata metams.

Gėlėmis, kurios bus įteiktos trims renginio finalininkams, pasirūpins gamtos studija "Puokštė".

Pirmąkart Metų jūrininkas Klaipėdoje išrinktas 2009 m. jubiliejinės 50-osios Jūros šventės proga. Tada šiam titului nominuoti net 34 su jūra susiję klaipėdiečiai. Pirmuoju Metų jūrininku tapo tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris.

2010 m. šis titulas atiteko tolimojo plaukiojimo kapitonui Jakubui Jakubovskiui, 2011 m. – bocmanui Algirdui Traškevičiui, 2012 m. – jūrinio kelto kapitonui Vytautui Valterui, 2013 m. – tolimojo plaukiojimo kapitonui Aleksandrui Sbitnevui, 2014-aisiais – kapitonui Arvydui Aleksui Narmontui, 2015 m. – "Athena Seaways" kelto kapitonui Arvydui Glazauskui, o pernai – kompanijos "DFDS Seaways" kelto kapitonui Henrikui Žalandauskui.