„Turime planų pradžiuginti miestiečius, bet bijau per daug prisišnekėti. Kol kas mūrai kyla, liko apie keturi metrai iki viršaus. Aikštelėje renkame smailės konstrukciją, kuri bus keturių metrų aukščio, ją turėsime užkelti ant bokšto ir tada jau matysis visas siluetas“, – kalbėjo kompanijos „Pamario restauratorius“ vadovas Aldas Kliukas.

Po konsultacijų su ekspertais iš Kauno teko koreguoti projektą.

Dėl statinio atsparumo ir žmonių saugumo buvo nuspręsta storinti bokšto sienas, tam papildomai reikėjo plytų ir metalo konstrukcijų.

„Užsakėme papildomai apie 50 tūkst. plytų. Plytos, panašios į istorines, gamintos Latvijoje. Bokštą mūrija 10–12 labai kvalifikuotų elitinių mūrininkų. Darbas preciziškas, labai sudėtingas“, – dėstė A. Kliukas.

Sunkumai, pasak „Pamario restauratorius“ vadovo, gali iškilti, jei darbai užsitęs iki vėlyvo rudens, jei iki tol nebus baigta mūryti ar dengti čerpes.

O dirbti viduje, įrengiant lifto šachtą ir laiptus, jau bus paprasčiau.

Pradžioje Klaipėdos savivaldybė tris kartus bandė nupirkti rangos darbus, pirmus du kartus rangovai neatitiko kvalifikacijos, trečiąjį kartą pavyko, bet darbai pabrango nuo 1,75 mln. iki 3,2 mln. eurų.

Paskui projekto suma išaugo dar iki 3,8 mln. eurų ir dabar jau siekia 4,1 mln., nes už 300 tūkst. eurų teko papildomai užsakyti plytas.

„Brangimo priežastys – objektyvios. Mes praradome metus ieškodami rangovų. Tad ir darbai, ir statybinės medžiagos pabrango. Gyvenimas tai nelaukia. Paskui atėjo rangovas, pasikonsultavo su ekspertais ir pasiūlė labiau sutvirtinti statinį. Žinoma, kaina išaugo“, – teigė Klaipėdos savivaldybės administracijos vyriausiasis patarėjas Ričardas Zulcas.

Bokštas statomas miesto pinigais.

Prieš dvejus metus Klaipėdos vadovai prašė 770 metų jubiliejaus proga skirti lėšų ir Šv. Jono bažnyčios ir pilies bokšto statybai, bet paramos nesulaukė.

„Bet esame pateikę paraišką Vyriausybei pilies bokšto ekspozicijos įrengimui, kurio vertė neturėtų viršyti 1 mln. eurų“, – patvirtino R. Zulcas.