Netobulos šildymo sistemos sukelia daugybę nepatogumų. Dideles sąskaitas gaunantys gyventojai piktinasi priversti gyventi kaip pirtyje, dar kitus erzina nepakankama šiluma.

Patalpoje per šilta

Lūžų gatvės 5-ojo dešimties aukštų namo gyventoja pasakojo, jog prieš porą metų jos bute vyravo 16 laipsnių šiluma, kai nustatyta norma yra 18.

Antrame aukšte gyvenanti moteris, paskambinusi į šilumos sistemas prižiūrinčią įmonę "Lamberta", išgirdo, kad vanduo, grįždamas iš viršutinių aukštų, ataušta. Dėl šios priežasties jos bute temperatūra retai pakyla iki 18 laipsnių šilumos. Gyventojai specialistas patarė taupyti šilumą.

Klaipėdietė išklijavo išorinę buto sieną šiltinamaisiais tapetais, užsandarino langus, už radiatorių užklijavo šilumą atspindintį popierių. Po šių darbų bute vyravo aoie 17–18 laipsnių šilumos.

Tačiau prieš kelias dienas iš darbo namo grįžusi moteris pasijuto kaip pirtyje.

"Išeidama palikau uždarus langus. Grįžus termometras rodė 24 laipsnius šilumos. Mano gėlė buvo nuleidusi lapus. Teko praverti langą. Jis buvo praviras tris valandas. Temperatūra patalpoje sumažėjo dviem laipsniais", – pasakojo moteris.

Klaipėdietė paskambino į bendrovę "Lamberta" ir pasiguodė, kad jos bute per šilta. Atsiliepęs specialistas jai paaiškino, kad daugiau sumažinti šilumos negali.

"Sąskaitos už šildymą didelės, o turime šildyti lauką. Prieš metus negalėjome priprašyti, kad padidintų temperatūrą, o dabar negali sumažinti. Dar sako, kad reikia įsigyti reguliuojamus radiatorius. Tačiau abejoju, kad tai padės", – guodėsi moteris.

Radiatoriai buvo šalti

Kuncų gatvės 16 namo, kurio šildymo sistemas taip pat prižiūri įmonė "Lamberta", gyventoja tvirtino, kad jos bute radiatoriai šalti. 64 kv. m ploto bute gyvenanti moteris teigė, jog už šilumą, suteiktą vasarį, ji sulaukė 326 litų sąskaitos.

"Mokame dideles sumas, o šalta. Skambinome į "Lambertą". Jie pasakė, kad jei padidins šilumą, tai sąskaita sieks 400 litų. Nereikia, kad pleškintų kaip išprotėję, bet kad šilta būtų", – tvirtino klaipėdietė.

Įmonės "Lamberta" direktorius Jonas Kondratas aiškino, jog dieną prieš vyravo saulėti orai. Šiluma name buvo prisukta. Kitą dieną atšalo. Gyventojams pranešus, kad šalta, šiluma padidinta, bet reikia laiko, kad patalpa prišiltų. Šiame name šildymo prietaisas nėra automatinis. Šiluma reguliuojama rankiniu būdu.

"Vis dėlto žmonės turėtų suprasti, kad svarbiausia – ne kokio karščio radiatoriai, o kokia temperatūra vyrauja patalpoje. Neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės skundžiasi dėl šaltų radiatorių, o nuėjusi komisija pamatuoja, kad patalpoje vyrauja 20 laipsnių šiluma", – tvirtino direktorius.

Sureguliuoti nėra galimybių

J.Kondratas žadėjo pasidomėti Lūžų gatvės 5 namo problemomis. Tačiau negalėjo pasakyti, ar čia pavyks sureguliuoti šilumą taip, kad būtų patenkinti visi gyventojai.

"Šis namas didelis, senas. Tokie namai nepritaikyti reguliavimui pagal atskirus butus. Šilumą galime reguliuoti 5 proc. ribose. O daugiaaukščių viršutiniuose ir apatiniuose aukštuose temperatūra gali skirtis 5–6 laipsniais. Šie namai taip suprojektuoti ir tai nuo mūsų nepriklauso. Jei sumažinsime šilumą pagal butą, kuriame karšta, iki 18 laipsnių šilumos, tai ten, kur būdavo vėsiausia, bus 14", – aiškino direktorius.

Anot J.Kondrato, vienintelis būdas išspręsti problemą – renovacija, bet dėl jos turi nuspręsti gyventojai.

"Gyventojos pavyzdys įrodo, kokią įtaką turi šilumos taupymas. Moteris susitvarkė langus, apšiltino sieną, ir temperatūra iš karto pakilo. Tačiau mes negalime pagal jos butą nustatyti šilumą, nes ne visi kaimynai langus pasikeitė. Jeigu pagal šiltą butą sureguliuotume šildymą, tai likę butai šals. Tokių atvejų Klaipėdoje daug ", – pabrėžė J.Kondratas.

Citata:

Specialisto komentaras

Įmonės "Klaipėdos energija" Šilumos pardavimo ir rinkodaros departamento direktorius Virginijus Zutkis

Šildymo sistemos prižiūrėtojai ne viską gali padaryti name, kuriame netvarkinga šildymo sistema. Yra namų, kuriuose gyventojai yra prisidėję papildomų radiatorių arba yra užakę vamzdžiai. Tuomet šiluma netolygiai pasiskirsto tarp namo dalių – vienuose butuose karšta, kituose – šalta. Tokiu atveju prižiūrėtojas nieko negali padaryti. Jei jis sumažins šilumą, tada šals dalies butų gyventojai.

Pasibaigus šildymo sezonui, reikia rekonstruoti šildymo sistemą, ją subalansuoti ir tokių problemų nebus. Tai priklauso nuo namo gyventojų. Prižiūrėtojas negali už savo pinigus daryti šildymo sistemos rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Savo turtu turi rūpintis patys žmonės. Gyventojas, nusipirkęs butą, yra ir vamzdynų, laidų, stogo savininkas. Nei miesto valdžia, nei valstybė negali tvarkyti šio turto.