Tai – skandalas

Palangiškė Kristina butą kurorto Medžiotojų gatvėje turi nuo 2016 metų.

„Ir jis tikrai buvo registruotas kaip gyvenamasis butas. Kaimynas pardavinėjo savo butą, dėl to užsakė turto vertinimą. Tada ir sužinojome, kad Registrų centras vienašališkai pakeitė ne tik kaimyno, bet ir mano buto paskirtį. Neadekvati situacija“, – šiurpo moteris.

Buto savininkė stebėjosi, kad įprastai norint gauti socialinių grupių būsto statusą reikia nueiti kryžiaus kelius.

„O čia – per vieną naktį pakeitė. Manęs neklausė nei vardo, nei pavardės, ar noriu, ar nenoriu. Paėmė ir pakeitė“, – stebėjosi gyventoja.

Kristinos kaimynas jau ruošėsi pardavimo sandoriui, atsirado ir žmogus, planavęs įsigyti siūlomą būstą.

„Pirkėjas tarėsi su banku dėl paskolos. Buvo jau viskas suderinta. Staiga paaiškėjus, kad buto paskirtis yra kitų socialinių grupių, bankas paskolos nebedavė. Sandoris žlugo. Tai yra skandalas“, – situaciją apibūdino Kristinos kaimyno buto pirkėjus padėjęs surasti nekilnojamojo turto brokeris Marius Vigelis.

Butas iškart nuvertėjo

M. Vigelis tikino, kad penkių butų name daliai butų paskirtis buvo pakeista, o kitai daliai – ne.

„Trijų butų tame pačiame name paskirtis pakeitė, o kitų dviejų butų paskirčių nekeitė. Reikia klausti Registrų centro – kas čia vyksta? Vienaip ar kitaip, tai yra savivaldžiavimas. Gal reikėjo gauti savininko sutikimą? Registrų centras tik registruoja, o nuosavybė tai juk privataus asmens. Dvidešimt metų dirbu šį darbą, dar neteko matyti tokios nesąmonės“, – stebėjosi M. Vigelis.

Atliekant turto vertinimą, kurį užsakė bankas, paaiškėjo, kad buto paskirtis yra neseniai pakeista. Bankas iš karto sustabdė paskolos išdavimą.

Gyventojams kilo klausimas – kada ir už kiek jiems iš viso pavyks parduoti savo butą? Aiškėja, kad bus rimtų nuostolių.

„Tokios paskirties būstų įsigijimo bankas nefinansuoja. O tokia paskirtis reiškia, kad patalpos gali būti vaikų namai, vienuolynai, pagalbinės patalpos, bendrabučiai. Kol kas dar turime vilties, stengiamės, kad sandorį pavyktų užbaigti. Buto savininkai parašė prašymą Registrų centrui, kad būtų grąžinta buvusi paskirtis“, – pasakojo M. Vigelis.

Tvarkos: gyventojai šiurpsta, kodėl šiame penkių butų name trims butams paskirtis pasikeitė, o du butai išliko gyvenamosios paskirties. / „Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Gaišta laiką

Žinia, kad po paskirties pakeitimo nuvertėjo jų turtas, visai pribloškė būsto savininkus.

„Aš turėjau 2022 metų Registro centro išrašą, kuriame parašyta, kad tai gyvenamasis butas, esantis Palangos centre. Ramiai dėliojau sandorį. Butas Palangoje kainuoja vienus pinigus, o socialinis būstas kainuoja visiškai kitus pinigus. Kas jį pirks?“ – retoriškai klausė brokeris.

„Pusė Lietuvos gal net nežino, kad Registrų centras, jiems nežinant, pakeitė privačių būstų paskirtis. Kitus reikėtų perspėti. Nes jei norės kas nors skubiai parduoti savo butą, pateks į keblią situaciją. Paaiškėjus tokiems faktams, reikia eiti į Registrų centrą, pateikti prašymą, laukti penkias dienas valdininkų malonės, kad būtų atstatyta buvusi paskirtis. Visi turi ką veikti – gyventojai gaišta laiką rašydami prašymus, valdininkai gaišta laiką sėdėdami prie kompiuterio“, – piktinosi M. Vigelis.

Palangiškė Kristina Registrų centre išgirdo, kad būstų paskirtys pradėtos keisti po lapkričio 1-osios įsigaliojusių tvarkos pasikeitimų.

„Aš esu šokiruota. Iš pradžių Registrų centras pareiškė, kad išrašą apie sugrąžintą paskirtį parengs – sausio 3-iajai. Tačiau paaiškėjo, kad to nepadarė. Išrašą gavome tik sausio 7-ąją. Jei nebūčiau atsitiktinai sužinojus, gal tik po dešimties metų būčiau kreipusis. O kas tada? Gal po dešimties metų Registras jau nekeistų paskirties, pasakytų – o kur jūs buvote 10 metų?“ – patikino palangiškė.

Moteris pripažino, kad nuosavus būstus turintys lietuviai šiaip nelandžioja į Registrų centro sistemą tikrintis savo būsto paskirties.

„Aš visą gyvenimą gyvenau gyvenamosios paskirties bute. O dabar jau ką, bendrabutyje gyvenu? Negaliu patikėti. Registrų centre išgirdau, kad tai buvę savininkai kažką blogai nurodė registruojant nuosavybę 1994 metais. Aš tik turiu nuosavybę, o ją registruoja Registrų centras. Tai yra jų darbas, jų pareiga sekti, kad tinkamai būtų atlikta registracija“, – stebėjosi moteris.

Žino, bet nieko nedaro?

Tačiau labiausiai palangiškę pribloškė jau atvirai išsakytas Registrų centro darbuotojų abejingumas.

„Jie pasakė, kad mato, jog name yra trys butai, kurių registracijoje yra kažkokios klaidos. Buvo pasakyta, kad šių butų savininkai štai nesiima jokių veiksmų, kad tos klaidos butų panaikintos. Aš likau šokiruota – valdininkas mato, kad yra blogai, ir nieko nedaro? Jis laukia, kol žmogelis ateis ir prašys, nulenkęs galvą, kad Registrų centras klaidas išsitaisytų? Viršūnė“, – šiurpo moteris.

„Klaipėdos“ skaitytojo nuotr.

Keitėsi klasifikatorius

Registrų centro atstovas žiniasklaidai Mindaugas Samkus patikino, kad dėl susidariusios situacijos klausimus reikėtų užduoti Aplinkos ministerijai, o ne Registrų centrui.

„Šio konkretaus nekilnojamojo turto objekto paskirties pasikeitimas susijęs su nuo praėjusių metų lapkričio įsigaliojusiais aplinkos ministro įsakymu patvirtintais Statybos techninio reglamento pasikeitimais. Be kitų pakeitimų buvo pakeisti Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotų statinių ir patalpų paskirties klasifikatoriai, įvesti nauji klasifikatoriai. Konkrečiu atveju patalpos paskirtis iš gyvenamosios (gyvenamųjų patalpų) buvo pakeista į įvairių socialinių grupių paskirtį“, – atsakė M. Samkus.

„O kam to reikėjo? Kam reikėjo keisti tuos klasifikatorius? O jei jau keitė valdžia, tai turėjo informuoti gyventojus – kiekvieną konkrečiai, kurio būsto paskirtis buvo pakeista. Tai yra pasityčiojimas iš žmonių. Pusė Lietuvos gyventojų gali net nežinoti, kas jų laukia. O sužinos tada, kai susiruoš parduoti butą“, – šiurpo palangiškis M. Vigelis.

Tai yra pasityčiojimas iš žmonių.

„Į klausimą, kodėl keitėsi klasifikatoriai, galėtų atsakyti Aplinkos ministerija, nes būtent ji inicijavo šį pokytį. Šiuo konkrečiu atveju, dalis patalpų pastate buvo registruotos kaip gyvenamosios (gyvenamųjų patalpų) ir jų paskirtis keitėsi, kitos patalpos buvo registruotos kaip butai, tad jų paskirtys nesikeitė“, – atsakymą patikslino M. Samkus.

Bute miegama ir valgoma

Aplinkos ministerija (AM) informavo, kad iki 2024 metų lapkričio 1 d. galiojusiuose Nekilnojamojo turto kadastro nuostatuose buvo nustatytos trijų paskirčių gyvenamosios patalpos – gyvenamoji (butų), gyvenamoji (gyvenamųjų patalpų) ir gyvenamoji (įvairių socialinių grupių).

AM Architektūros ir statybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Edvardas Minkevičius aiškino, kad gyvenamosios (butų) paskirties patalpoms pagal paskirties aprašymą buvo priskiriami butai.

„Tai yra patalpa ar patalpų grupė su atskiru įėjimu, sudaranti nepriklausomas sąlygas vienam asmeniui ar vienai šeimai gyventi, miegoti, gaminti valgį ir panašiai“, – tikino ministerijos atstovas.

Butų, kaip gyvenamųjų patalpų struktūrą, reglamentuoja Statybos techninis reglamentas (STR).

„Nuostatuose buvęs gyvenamųjų patalpų aprašymas skyrėsi nuo butų. Buvo nustatyta, kad gyvenamosioms patalpoms priskiriamos gyvenamosios patalpos, kurios turi bendro naudojimo patalpų (t. y. bendrabučio tipo butai, komunaliniai butai ir panašiai). Taip pat nuostatuose buvo atskirai išskirtos įvairių socialinių grupių paskirties patalpos, nustatyta, kad joms priskiriamos patalpos, skirtos gyventi įvairioms socialinėms grupėms“, – tvarkas aiškino E. Minkevičius.

Gyvenamosios patalpos, bet ne butai?

Nuo 2024-ųjų lapkričio 1-osios įsigaliojusioje STR naujoje redakcijoje keitėsi patalpų klasifikavimas.

Buvusios gyvenamosios (gyvenamųjų patalpų) paskirties ir gyvenamosios (įvairių socialinių grupių) paskirties patalpos tapo įvairių socialinių grupių paskirties patalpomis, kadangi šioms gyvenamosioms patalpoms yra keliami analogiški, skirtingi nuo gyvenamosios (butų) paskirties patalpų, reikalavimai.

„Užklausoje minimoje situacijoje pastate Medžiotojų g., Palangoje statytojui registruojant patalpas, buvo įregistruotos 2 gyvenamųjų (butų) paskirties patalpos, kurios atitiko nuostatuose ir STR butams nustatytus reikalavimus, o likusios 3 patalpos buvo įregistruotos kaip gyvenamosios patalpos. Tikėtina, kad jos neatitiko butams nustatytų reikalavimų“, – aiškino E. Minkevičius.

Marius Vigelis / Asmeninio archyvo nuotr.

Klaidas taisys nemokamai

E. Minkevičius aiškino, kad įsigaliojus naujam reglamentui, paskirtis iš gyvenamosios (gyvenamųjų patalpų) paskirties buvo pakeista į įvairių socialinių grupių paskirtį.

„Šiuo atveju butų paskirtis nepasikeitė, o pasikeitė tik jų klasifikavimas“, – patikslino vyresnysis patarėjas.

Ministerijos atstovas nurodė, kad Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme yra numatyta, jog suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys yra netikslūs ar neišsamūs, gali pareikalauti, kad kadastro tvarkytojas neatlygintinai ištaisytų netikslius duomenis, o neišsamius papildytų.

„Atsižvelgiant į šią nuostatą, patalpų savininkas gali kreiptis į kadastro tvarkytoją, jeigu turi patalpų kadastro dokumentus, kurių pagrindu buvo įregistruotos patalpos ir kuriuose jų paskirtis nurodyta gyvenamoji (butų), o registruojant patalpas įvyko klaida“, – teigė ministerijos atstovas.

Tačiau kiek šalyje yra tokių atvejų, kurie, pasak Aplinkos ministerijos, gali būti įvardijami kaip klaida, nėra aišku.

Palangoje fiksuota situacija leidžia spėti, kad tokių klaidingų registracijų gali būti daugiau nei 50 proc.