Atliks auditą

Įstaigos „Klaipėda ID“ veikla teks domėtis uostamiesčio savivaldybės kontrolierei Daivai Čeporiūtei.

Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba suplanavo atlikti šios įstaigos auditą.

Klaipėdos savivaldybės tarybos sekretoriato skyriaus vedėja Asta Digrienė patikino, kad jau buvo atliekamas tyrimas dėl veiklos organizavimo viešojoje įstaigoje.

Vienas tyrimo objektų – laikinai vadovo funkcijas vykdžiusios K. Postornak galbūt padarytas darbo pareigų pažeidimas.

„K. Postornak, nuo 2022 m. gegužės mėn., laikinai vykdžiusi įstaigos „Klaipėda ID“ vadovo funkcijas, 2023 m. sausį sudarė darbo sutarties pakeitimą, kuriuo pakeitė darbo sutarties sąlygas, ir sau, kaip įstaigos darbuotojai, numatė kitas pareigas, funkcijas ir didesnį darbo užmokestį“, – tikino A. Digrienė.

Pasak savivaldybės atstovės, nustatyta, kad nuo šių veiksmų nenusišalindama, K. Postornak veikė interesų konflikto situacijoje ir taip pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

„Šie duomenys nustatyta tvarka buvo perduoti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai. Taip pat aiškintasi dėl įstaigos struktūros, kuri buvo pakeista nesuderinus su įstaigos dalininku (savininku). Tyrimo duomenys perduoti Centralizuoto vidaus audito skyriui bei Savivaldybės kontrolės ir audito tarnybai dėl įstaigos „Klaipėda ID“ veiklos audito atlikimo“, – priminė A. Digrienė.

Laikinieji: šiuo metu laikinai įstaigai „Klaipėda ID“ vadovaujanti R. Masalskienė pripažino, kad ne veltui trys vadovai jau paliko pareigas. Moteris įtaria, kad įstaigos veikla netenkina savivaldybės. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Padėjo pareiškimą

Darbo sutartis su viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ talentų projektų vadove, laikinai vykdžiusia viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ vadovo funkcijas, nutraukta rugpjūčio 17 d., gavus šios darbuotojos prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo.

„Rugpjūčio 19 d. įstaigos vadovo funkcijas laikinai pavesta vykdyti Raimondai Masalskienei, viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ direktoriaus pavaduotojai kūrybinių industrijų veiklai, kūrybinio inkubatoriaus padalinio vadovei“, – paaiškino A. Digrienė.

Kaltės neįžvelgia

Pati K. Postornak tikino, kad situacija, į kurią ji pateko, nedvelkia jokiu kriminalu. Esą tai, pasak jos, galima būtų vadinti nesusipratimu.

Tai nebuvo drastiška suma.

„Ilga tai istorija. Problema buvo įsisenėjusi nuo tada, kai įstaigoje 2019 metais buvo peržiūrėta organizacinė struktūra, tačiau iki galo nebuvo patvirtinti visi dokumentai. Tuo metu, kai aš buvau įdarbinta, nebuvo daugybės pareiginių instrukcijų, kurios dabar egzistuoja, jos nebuvo patvirtintos“, – situacijos aplinkybes aiškino K. Postornak.

Moteris įstaigoje buvo įdarbinta talentų projektų vadove.

„Tuo pat metu vykdžiau naujo centro „International House Klaipėda“ įsteigimą“, – pasakojo K. Postornak.

Pagrindinė naujojo centro veikla – užtikrinti sklandų užsieniečių persikėlimą į uostamiestį, suteikiant pagalbą pradėjus naują gyvenimo, karjeros ar verslo etapą.

Tokiam projektui veikiant Vilniuje, Ekonomikos ir inovacijų ministerija inicijavo centro atsiradimą ir Klaipėdoje.

Ministerijos, Klaipėdos savivaldybės bei investicijų ir verslo plėtros agentūros „Klaipėda ID“ bendra iniciatyva įkurtas centras lankytojus priima miesto savivaldybės Klientų aptarnavimo skyriuje.

Planuota, kad centras bus pajėgus anglų ir rusų kalbomis per metus aptarnauti per 2 tūkst. žmonių.

„Kadangi mes su savivaldybe pasirašėme naują trejų metų sutartį, buvo paskirtas didesnis biudžetas darbo užmokesčiui, reikėjo perskirstyti organizacinę struktūrą. Aš tuo metu buvau projektų vadovė, nors laikinai vykdžiau ir viešosios įstaigos vadovės pareigas, taip pat rūpinausi naujo centro įkūrimu, jam vadovavau. O mano darbo sutartis buvo sudaryta projektų vadovės pareigoms. Todėl mano atsakomybėje buvo darbo sutarties perdarymas“, – aiškino K. Postornak.

Moteris įsitikinusi, kad elgėsi teisingai, nes jos darbo sutartis nebuvo sudaryta kaip įstaigos vadovės darbo sutartis.

„Niekur neparašyta, kad aš to negalėjau padaryti. Jei sutartis būtų buvusi vadovo pareigoms, žinoma, aš nebūčiau galėjusi perdarinėti savo darbo sutarties. Bet aš įstaigoje buvau atsakinga už darbo sutartis, todėl ir perdariau ją“, – kalbėjo K. Postornak.

Kristina Postornak / Įstaigos „Klaipėda ID“ nuotr.

Atlyginimas didėjo 348 eurais

Iki pareigybės instrukcijų pakeitimų, įstaigos „Klaipėda ID“ vadovui buvo nustatytas 3 847 eurų atlyginimas, neatskaičius mokesčių. Toks darbo užmokestis su priedais buvo fiksuotas šių metų pirmąjį ketvirtį.

Po pertvarkų, K. Postornak atlyginimas išaugo iki 4 195 eurų, neatskaičius mokesčių. Laikinos direktorės alga padidėjo 348 eurais.

„Tai nebuvo drastiška suma. Bet aš dirbau dviejų ar trijų žmonių darbą. Nemanau, kad kažką pasisavinau“, – teigė moteris.

Problema kilo dėl to, kad laikinoji įstaigos „Klaipėda ID“ vadovė pati save pasiskyrė centro „International House Klaipėda“ vadove.

„Bet aš šį projektą įgyvendinau. Savivaldybėje nebuvo nė vieno žmogaus, kuris būtų geriau jį žinojęs. Juk reikėjo kažkam pasirašinėti sutartis su Ekonomikos ir inovacijų ministerija“, – aiškino K. Postornak.

Moteris aiškino, kad vienu metu vadovauti įstaigai „Klaipėda ID“ ir „International House Klaipėda“ centrui buvo sudėtinga. Jos manymu, einant tokias pareigas verta skirti ir atitinkamą atlyginimą.

„Tai ne tik vadovavimas savo komandai. Reikėjo bendradarbiauti su daugybe institucijų – Migracijos departamentu, Užimtumo tarnyba, „Sodra“, Mokesčių inspekcija. Visus tuos žmones reikia prižiūrėti, kaip ir vesti. Tai yra didelė organizacija. Norint turėti gerą žmogų, kuris mokėtų dar ir kalbėti angliškai ir rusiškai, kokį atlyginimą jam reikėtų mokėti?“ – retoriškai klausė K. Postornak.

K. Postornak pasiskyrė sau atlygį, beveik prilygstantį vicemero atlyginimui, kuris siekia 4 285 eurus, neatskaičius mokesčių.

Tačiau pati moteris pripažino, kad jai buvo skirtas priedas už laikino vadovo pareigas.

Jaučia nuoskaudą

Iš pradžių moteris net samdė advokatą ir mėgino įrodyti, kad jos veiksmuose nebuvo jokio nusižengimo.

„Bet vėliau pasidaviau. Tai atrodė kaip kova su vėjo malūnais. Nuoskaudą jaučiu, bet išėjau ir dabar judu į priekį, darau kitus dalykus. Aš stengiausi, bet jei tai netiko, gal ateis kas nors kitas ir padarys geriau“, – pripažino K. Postornak.

Moteris tikino, kad apie realią situaciją viešojoje įstaigoje žinojo valdybos nariai, tarp kurių yra ir savivaldybės atstovų.

„Buvo vienas vadovas, paskui kitas, po to dar vienas“, – užsiminė moteris.

2020 metais įstaigos vadovo kėdę paliko Simas Simanauskas. Jis įstaigai vadovavo pustrečių metų.

Po jo, įstaigos vadove tapo Eglė Songailienė, kuri ilgą laiką buvo laikinąja vadove.

2022 metais moteris paliko šias pareigas.

Netrukus įstaigai ėmė vadovauti laikinoji vadovė K. Postornak. O jai palikus pareigas, įstaiga vėl turi laikinąją vadovę R. Masalskienę.

„Aš manau, kad niekas ir neieško naujo vadovo“, – savo nuomonę apie pasikartojančią situaciją išsakė K. Postornak.

Netenkina įstaigos veikla?

Šiuo metu laikinai įstaigai „Klaipėda ID“ vadovaujanti R. Masalskienė patikino, kad ji, kaip patyrusi valdininkė, nebūtų dariusi panašios klaidos.

„Aš vengiu tokių temų, nes jos yra kontroversiškos. Nėra vienos teisios pusės. Viešosios įstaigos administravimas yra sudėtingas dalykas ir dažnai atsiduria teisiniame kazuse. Aš taip būčiau nedariusi. Bet jaunam, daug metų užsienyje gyvenusiam žmogui gali atrodyti kitaip. Bet aš esu sistemos „produktas“ ir net už laikiną direktoriavimą neimu priedų“, – kalbėjo R. Masalskienė.

Ji pripažino, kad įstaigoje, kuriai laikinai vadovauja, mato problemų.

„Nežinojau, kad auditą susiplanavo. Bet ką tai pakeis? Kristinos kitąmet gal net Lietuvoje nebus. Ką jie iš jos paims? Tačiau laikini vadovai neturėtų taip ilgai dirbti. Vykdant savo tiesiogines funkcijas, labai sunku dar ir įstaigai vadovauti“, – pastebėjo R. Masalskienė.

Moteris skaičiavo, kad dvejus metus įstaiga neturi nuolatinio vadovo.

„Kodėl? Reikia klausti savivaldybės, vadovų. Kristina dirbo, nors Darbo kodeksas neleidžia daugiau nei metus eiti laikino vadovo pareigų. Aš jau prašiau savivaldybės Personalo skyriaus mane išvaduoti. Bet panašu, kad aš ir toliau, kaip ir Kristina, būsiu įkaite. Aš matau, kaip tai yra blogai organizacijai, ir man tai nepriimtina“, – pripažino R. Masalskienė.

Ji priminė, kad yra buvusi nuolatine Ekonominės plėtros agentūros vadove.

„Agentūrą apauginus papildomomis funkcijomis, atsirado ši viešoji įstaiga. Kas yra su ja blogai, nėra vieno atsakymo. Ir tai ne algos klausimas. Kažkas yra neteisingo steigiant šias funkcijas, gal per aukštai buvo lūkesčiai užkelti? Gal nelabai aišku, ko iš tokių įstaigų norima? Žmonės nelabai žino, ko iš jų nori steigėjai, ir nesupranta, kodėl neįtinka. Formaliai visus rodiklius kolegos įgyvendina. Kažkas yra antrame plane, kažkoks kontekstas“, – svarstė R. Masalskienė.