Išliko vertingi aprašymai

Klaipėdos uosto istorijoje būta įvairių asmenybių. Viena tokių ryškių buvo ir Carlas Heinrichas Veitas.

Nuo 1805 m. jis vadovavo apželdinimo darbams Klaipėdoje. Tam jau turėjo patirties, nes prieš tai vykdė apželdinimo darbus Dancingo (dabar Gdanskas) apylinkėse.

Atvykęs į tuometinį Mėmelį C.H.Veitas jame liko ilgam. Jis buvo paskirtas Klaipėdos uosto statybos inspektoriumi, prisidėjo prie jo naujinimo.

1817 m. leidinyje "Beiträge zur Kunde Preussens" C.H.Veitas pateikė nuo 1814 m. Klaipėdos uoste naudotų upės gilinimo priemonių aprašymą ("Beschreibung der bei dem Memelschen Hafen seit dem Jahre 1814 angewandten Strom-Vertiefungsanstalten").

Ne mažiau vertingas ir 1821 m. C.H.Veito paskelbtas Klaipėdos uosto bei greta esančių fabrikų aprašymas su planu ("Beschreibung des Memelschen Hafens und der daselbst angelegten Werke, nebst einem Situations-Plane").

Šis palikimas apibrėžė tai, kokia situacija buvo Klaipėdos uoste prieš 200 metų.

Nuostabu: C.H.Veito taip mėgstamos Bomelio Vitės dalis su žvejų laivais. Redakcijos archyvo nuotr.

Testamentas miestui

C.H.Veitas buvo itin prisirišęs prie anuometinio Mėmelio. Jis ne tik žinojo ir aprašė įvairias miestelio vietas, bet ir prisidėjo prie jo tvarkymo.

Rūpinosi prie uosto esančio Vitės priemiesčio gatvių įrengimu, įvairiais miesto tvarkymo darbais iš savo asmeninių lėšų.

Palūkanos nuo tos sumos buvo naudojamos miesto vargšams, našlaičiams ir našlėms remti.

Po jo mirties, 1849 m. birželio 19 d. (gimė 1779 m. liepos 15 d.), paaiškėjo, kad jis miestui paliko savo sutaupytus 30 tūkst. talerių. Anuomet tai buvo dideli pinigai.

Testamente jis buvo įpareigojęs miesto valdžią skirti daugiau dėmesio prie uosto esančioms Vitės bei Bomelio Vitės gyvenamosioms vietovėms.

Miestas, gavęs tuos pinigus, 1856 m. įkūrė Carlo Heinricho Veito vardo fondą. Palūkanos nuo tos sumos buvo naudojamos miesto vargšams, našlaičiams ir našlėms remti.

Netrukus C.H.Veito vardu buvo pavadinta viena iš Vitės priemiesčio gatvių. Jo vardo gatvė buvo iki 1945 m.

Paralelės: Klaipėdos uostas Pilies fosoje su buriniais laivais XIX a. pabaigoje. Panašiai Klaipėdoje buvo ir C.H.Veito laikais. Redakcijos archyvo nuotr.

Prie uosto kūrimo ištakų

Iš C.H.Veito aprašymų galime įsivaizduoti, koks jo laikais buvo Klaipėdos uostas, vandens pokyčio dinaminiai procesai uosto vartuose ir kanale.

Klaipėdos sąsiauryje buvo maždaug 5 m gylis. Jis priklausė nuo to, kokie kiekiai nuosėdų būdavo išnešami iš Kuršių marių.

Ryškūs pokyčiai vykdavo Kuršių nerijos smaigalyje Kopgalyje. C.H.Veitas 1821 m. rašė, kad Kopgalis per metus (1796–1820 m.) "priaugdavo" vidutiniškai 8,5 m. Tuo metu dar nebuvo pietinio molo. Tam, kad smėlis nebūtų nuolat pustomas į laivybos kanalą, buvo įkalti mediniai poliai su akmenų užpildu. Taip kanalas saugotas ne tik nuo smėlio, bet ir nuo dumblėjimo.

Nuo 1808 m. prūsų valdžia tuometinio Mėmelio uosto valdymą buvo perdavusi miesto pirkliams. Jie patys turėjo vykdyti uosto priežiūrą.

Perdavimas sutapo su tuo laikotarpiu, kai C.H.Veitas atvyko į miestą vykdyti apželdinimo darbų. Pamatę, kad jis yra kruopštus žmogus, išmano statybų verslą, miesto pirkliai pakvietė jį tapti uosto statybų inspektoriumi.

Tuomet uostas buvo įsikūręs Dangės upės žiotyse. Reikėjo jį tobulinti. Sprendžiant iš C.H.Veito aprašų, nuo 1814 m. vyko uosto gilinimas. Tam pinigų iš iždo skyrė Prūsijos valstybė. Išgilinus kanalą 1824 m. uoste pasirodė pirmasis garlaivis. Iki tol atplaukdavo tik burlaiviai.

C.H.Veito darbo Klaipėdos uoste laikais vyko ir Klaipėdos uosto šiaurinio molo statyba. Su pertraukomis ji tęsėsi nuo 1834 iki 1841 m. Pietinio molo dar nebuvo, jo statyba vyko 1847–1861 m. C.H.Veitas aprašė uosto gilinimo procesą, bet, kaip statybų specialistas, jis galėjo prisidėti ir prie molų statybos pasirengimo procesų.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2022 m. kultūros ir meno sričių projektą "Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį", skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.