Pereiti į pagrindinį turinį

Čekus vilios į Klaipėdą?

2016-07-13 02:00

Katastrofiškai mažėjantis gyventojų skaičius, apmirusi nekilnojamojo turto rinka ir vos judantis smulkusis bei vidutinis verslas Klaipėdą jau kelerius metus stumia į užribį šalia kitų leisgyvių šalies provincijų. Paradoksalu, bet išsiveržimas iš šio ekonominio dumblo – kol kas tik privačių iniciatyvų reikalas. Manoma, kad uostamiestį galėtų kiek išjudinti ir santykiai su Čekija.

Idėja: verslo partnerių, naujų rinkų ir užsienio turistų paieškos klaipėdiečius verčia dairytis į Čekiją. Idėja: verslo partnerių, naujų rinkų ir užsienio turistų paieškos klaipėdiečius verčia dairytis į Čekiją.

Įspėjimus kažkas išgirdo?

Klaipėdietis rinkodaros sistemų ir strategijų patarėjas Raimundas Vaitiekūnas daugiau nei prieš metus garsiai išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Klaipėdai kyla grėsmė tapti ne tik Europos, bet ir Lietuvos užkampiu (A.Dykovienė. "Klaipėda taps užkampiu", "Klaipėda", 2015 02 18).

Tokios išvados tada piršosi dėl statomos geležinkelio magistralės "Rail Baltica", kurios atšaka drieksis iš Talino per Rygą ir Kauną tiesiai į Varšuvą, aplenkdama uostamiestį, kuriam tokiu atveju gresia realus pavojus, kad jį ilgainiui ims lenkti ne tik turistų srautai, bet ir kroviniai.

Klaipėdietis tada pripažino, jog šis objektas tikrai labai pagerins susisiekimą. Ir esą tai – puikus infrastruktūrinis projektas, žiūrint iš Vilniaus pozicijų, bet žvelgiant iš Klaipėdos, mes liksime užkampyje bet kokiu atveju.

"Nebebus prasmės kam nors sukti į šoną 200 km dėl pajūrio. O čia nors ir turime Kruizinių laivų terminalą, į kurį atplaukia laivų, tačiau kas toliau? Turistai jau kurį laiką pasižiūri pro iliuminatorių ir lieka laineryje", – taip liūdną uostamiesčio perspektyvą išdėstė R.Vaitiekūnas.

Tada klaipėdietis teigė atradęs variantą, kaip uostamiesčiui išbristi iš šios aklavietės. Ir pasiūlė steigti naują jūrų trasą Klaipėda–Gdanskas.

Kelionė keltu turėtų trukti 2–3 valandas. O paskui jau galima būtų vykti, kur nori, nes iki Varšuvos traukiniu – valanda, iki Berlyno – dar valanda ar pusantros.

Esą tai būtų puikiausia jungtis su Vakarais ir kainodaros požiūriu tai būtų pigiau nei oro keliu.

Dienraščio duomenimis, šiuo projektu rimtai susidomėta ir visai realu, kad artimiausiu metu minėta idėja gali virsti kūnu, taip kompensuodama Klaipėdos eliminavimą iš "Rail Baltica" maršruto.

Misija į Liberecą

Tačiau vien šito sumanymo, kad būtų išjudintas Klaipėdos ekonominis dumblas, nepakanka.

R.Vaitiekūnas mano, kad mes visai neišnaudojame Vidurio Europos šalių potencialo, pavyzdžiui, Čekijos.

Būtent todėl jis kartu su verslo parodas organizuojančios bendrovės "Expo Vakarai" direktoriumi Sauliumi Savicku leidosi į Čekijos regioną Liberecą, kur bendravo su vietos Prekybos pramonės ir amatų rūmų, Turizmo departamento vadovais, Libereco ekonomikos ir regioninės plėtros tarybos nariais bei verslininkais.

"Programa buvo labai puiki. Susitikome su bižuterijos fabriko atstovais, aplankėme vieną įmonę, kuri užsiima sumanių namų įrengimu. Apsilankėme keliuose alaus "bravoruose", kurie po pastarosios revoliucijos buvo privatizuoti ir per ketvirtį amžiaus gamybos pajėgumus padidino keturis kartus. Bendravome su stiklo pramonės atstovais ir šviestuvų gamintojais", – dėstė R.Vaitiekūnas.

Pasak pašnekovo, vienas šių susitikimų tikslų buvo pritraukti čekų verslininkus į verslo parodas Klaipėdoje, pritraukti jų turizmo sektorių į Lietuvos pajūrį.

Libereco tarybos Kultūros ir turizmo komiteto narė Jana Voncatova, dar nepasibaigus klaipėdiečių viešnagei, nuvyko į Prahą, į Prekybos, pramonės ir amatų rūmus ir derino ES finansavimą bendradarbiavimui su Klaipėda kitiems metams.

"Ieškojome galimybių, kad mūsų kompanijos galėtų kontaktuoti su Čekijos regionų atstovais, kurių mes dar nesame atradę. Liberecas gal ir ne arti Klaipėdos, bet, antra vertus, ne taip ir toli, nes pasaulis vis mažėja. Mūsų verslo perspektyvos labai stipriai susijusios su eksportu. Todėl esame tikri, kad ta kryptis pasiteisins", – mano S.Savickas.

Nežinomos žemės statusas

Tačiau esą nesinorėtų, kad Libereco santykiai su Klaipėda būtų tik formalumas, kaip kad yra su kai kuriais miestais partneriais.

Beje, Klaipėda oficialiai nesibičiuliauja nė su vienu Čekijos miestu.

"Ilgai diskutavome miestų partnerystės klausimu, mūsiškiai nenorėtų formalios draugystės. Mes norėtume kurti kažkokią bendrą draugiją ar plėtros vystymo grupę, gauti ES pinigų veiklai, ir išjudinti verslų tarpusavio santykius, kurie, mūsų manymu, turėtų bendrauti ne per tarpininkus, tai yra valdžią, o tiesiogiai. Tam pritarė ir Jana (J.Voncatova – A.D.)", – sakė R.Vaitiekūnas.

Pagrindinė problema, kad čekai nuo senų laikų iki dabar apie Lietuvą žino nedaug.

Anot R.Vaitiekūno, mūsų šalies įvaizdžio kūrėjai ir propagandininkai didžiausią dėmesį skiria Prahai, kur apie mus šį tą dar yra girdėję, tačiau periferijose – ne.

"Įsivaizduojate, Liberece mes turime Lietuvos Respublikos garbės konsulą. Jo šeima tame regione užsiima žuvų pardavimu. Tačiau ten pakalbėjus su aukščiausio rango žmonėmis, jie apie Lietuvą beveik nieko nežino. Todėl jau nusprendėme čekų bibliotekose organizuoti fotografijų parodas apie Klaipėdą ir Vakarų Lietuvą, kad tik kuo daugiau žmonių išgirstų apie mūsų miesto galimybes ir kuo mes esame įdomūs", – pasakojo R.Vaitiekūnas.

Čekai yra labai darbštūs, draugiški, bet jie nieko nežino apie mūsų šalį, todėl čia ir nevažiuoja.

Pasak R.Vaitiekūno, dar vienas svarbus momentas – šeimų turizmas.

Teigiama, kad čekai jaučia didžiulę nostalgiją jūrai, tad Klaipėda jiems būtų kažkas nauja ir nepatirta – tai ir poilsis prie jūros, gyvenimas viešbučiuose ar kempinge, keliavimas pajūriu dviračiais, kiti dalykai.

Tiki iniciatyvos nauda

Pasak Klaipėdos bendradarbiavimo su Čekija idėjos iniciatorių, "nėra ko laukti, reikia pradėti dirbti". Esą šiltą vilną reikia karšti.

"Mes tik rūpinamės, kad pirmasis čekų pasirodymas Klaipėdoje būtų gerai organizuotas. Ir sutelktas ne į vieną kokią nors įmonę. Manyčiau, kad kompanijos galėtų jungtis į klasterius ir imti bendradarbiauti. Ir tai yra realu", – tikino R.Vaitiekūnas.

Pagal statistiką Klaipėdoje prieš kelerius metus gyveno keturios šeimos, kilusios iš Čekijos, tačiau čia reziduojančių čekų verslininkų bent jau dabar nėra. Todėl būtų gerai, kad atsirastų.

Teigiama, kad atėjo laikas, kai ne valdžios, o paprastų žmonių iniciatyvos ėmė sparčiai augti. Ir tai yra puiku, nes tuščių kalbėjimų ir teorijos jau pakanka ir taip.

"Pamenu vieno profesoriaus pastebėjimą, kad knygų apie verslą parašyta labai daug. Tačiau nėra tyrimų, kiek buvo sukurta įmonių ar užmegzta verslo kontaktų, koks buvo gautas pelnas, kokia buvo gauta nauda remiantis tomis knygomis. Mūsų pastangos visai realios, nes manau, kad netrukus galėsime pateikti skaičius bent jau tų Čekijos verslininkų, kurie susidomės verslo parodomis Klaipėdoje", – tikino R.Vaitiekūnas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų