Nuo mažumės šokusi choreografijos studijoje „Inkarėlis“, visą gyvenimą paskyrusi choreografės darbui Jolanta Budrienė nepabūgo iššūkių ir drąsiai stojo prie šešis klubus suvienijusio Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro vairo.

Apie darbą

Trečius metus J.Budrienė vadovauja šiam centrui. Iki tol visas moters gyvenimas buvo susijęs su šokiais ir išskirtine uostamiesčio bendruomene tapusia choreografijos studija.

„Pradėjau šokti “Inkarėlyje„, kai buvau pirmokė. Iki pat dvyliktos klasės šokau, ir tai tapo mano gyvenimo būdu. Baigusi mokyklą, studijavau Muzikos akademijos Choreografijos katedroje. Studijos vadovė Irena Marijona Gelgutienė pasitikėjo manimi ir priėmė dirbti, nors tebuvau pirmakursė“, – savo profesinės veiklos pradžią prisiminė J.Budrienė.

Per 21 darbo choreografe metus moteris rengė šokėjus dainų šventėms, buvo jų baletmeistere. Nors ir intensyviai dirbdama bei būdama dviejų vaikų mama ir žmona, J.Budrienė neužsidarė rutinos rėmuose ir baigė švietimo vadybos magistro studijas.

„Vieną rytą vartydama ryto spaudą pamačiau skelbimą apie rengiamą konkursą Klaipėdos vaikų laisvalaikio centro vadovo pareigoms eiti ir pagalvojau: “O kodėl gi ne?„ Buvau viena iš trijų pretendentų. Ta diena, kai buvau paskirta vadovauti centrui, man tapo naujų pareigų ir atsakomybės diena. Labiausiai skauda širdį, kai svarstau, kaip turime dirbti, kad atlikę pareigas bendrojo lavinimo mokyklose vaikai norėtų ateiti į mūsų klubus. Teko mokytis ne tik reiklumo, bet ir lankstumo, tolerancijos. Patyriau nemažai išgyvenimų, tačiau verkti iš apmaudo dėl darbe patiriamų sunkumų neteko“, – atviravo J.Budrienė.

Centro būrelius vienu metu lanko apie 1,3 tūkst. klaipėdiečių vaikų, kuriuos lavina 71 darbuotojas.

„Džiaugiuosi talentinga, šiuolaikiška, energinga, jauna, profesionalia vaikų laisvalaikio centro mokytojų komanda, – gyrė kolegas vadovė. – Klubus lankančių vaikų tėvai tampa savotiška šeima. Jiems ne tik tenka padėti vaikų pasirodymams, jie drauge keliauja ir taip susigyvena.“

Moteris pasakojo, kad uždariusi savo kabineto duris su darbu neatsisveikina. Galvoje iki vėlaus vakaro sukasi mintys apie varvančius įstaigos stogus, apie poreikį pirkti veidrodžius šokių repeticijų salėse, priemones piešiantiems vaikams, prisimena kiekvieną renginio detalę, daugybę kitų dalykų, susijusių su darbu.

„Mažiesiems klaipėdiečiams nuo trejų iki 19 metų mokytojai padeda atrasti savastį: moko muzikuoti, dainuoti, šokti, groti, piešti, siūti, meistrauti ir tiesiog turiningai praleisti laisvalaikį. Mūsų vaikai yra tapę įvairių miesto, šalies bei tarptautinių konkursų, festivalių laureatais“, – neslepė pasididžiavimo ugdytiniais J.Budrienė.

Apie šeimą

„Užaugau apgaubta didelės tėvų, senelių meilės. Esu turtinga, nes esu mylima dukra, sesuo, žmona ir mama“, – gerų žodžių artimiausiems žmonėms negailėjo J.Budrienė.

Su sutuoktiniu Vaidu užauginusi sūnų Žymantą moteris didžiuojasi, kad gabus vaikinas kimba į nelengvas ekonomikos studijas Anglijoje.

Aštuntokė Kotryna seka mamos pėdomis – šoka „Žuvėdros“ ansamblio grupėje.

„Turiu linksmą, tolerantišką vyrą. Su juo neįmanoma susipykti. Jei koks debesėlis užplaukia, vienintelė jo frazė: “Ar yra problemų?„ išsklaido visas negandas. Be to, jis yra tas žmogus, kuris ne tik visada yra šalia, bet ir labai padeda. Labai myliu savo tėvelius. Mama man – ir draugė, ir patarėja. Turiu seserį, visi gyvename Klaipėdoje, ir tai taip pat suteikia saugumo ir laimės pojūtį. Mes – draugiška šeima“, – nebijo didžiuotis artimaisiais J.Budrienė.

Apie pomėgius

Vienas didžiausių moters pomėgių – kelionės. Visa šeima mėgsta ne vieną dieną trunkančias iškylas po Lietuvą, Latviją.

Į žygius paprastai susiruošia visas būrys draugų. Kartais į tokias išvykas išvažiuoja iki dešimties automobilių. Šeima iškylauja plaustais ar baidarėmis. Nakvynė po atviru dangumi ar palapinėse – tai romantika, kuri vienija šeimą.

„Man buvo labai svarbu, jog augdami vaikai suprastų, kad gražesnio krašto už Lietuvą nėra. Pasaulis yra didelis ir atviras, abu su vyru siekėme, kad vaikai norėtų grįžti į savo kraštą“, – pasakojo moteris.

Kaip ir daugelis, ji mėgsta pasivaikščiojimus prie jūros, miške, lanko koncertus, spektaklius.

Apie Klaipėdą

J.Budrienei Klaipėda – gimtasis miestas, kuriame moteris gyvena nuo gimimo ir tikisi čia būti . Čia gimiau, augau, mokiausi, dirbu ir tikiuosi, kad čia būsiu.

Augau toje vietoje, kur susikerta Taikos ir Baltijos prospektai. Dabar pievoje, kur mėgau maža žaisti, išaugo nauji daugiaaukščiai pastatai.

Mielesnio miesto nežinau. Man patinka vaikštinėti prie jūros, sėdėti ant Olando Kepurės skardžio ir tabaluoti kojomis, gėrėtis saulėlydžiu ir džiaugtis, kad tai yra mano namai.

Svaigstu nuo jūros bangų ošimo, išplaukiančių ir sugrįžtančių laivų, vasaros saulėlydžio vaizdo, laukiu kiekvienos Jūros šventės, myliu žmones, kurie, kaip ir aš, yra klaipėdiečiai.

Gyvenimo credo

J.Budrienė atskleidė, kad vienintelio gyvenimo credo negalėtų išskirti. Moteris savo gyvenime vadovaujasi ne vienu šūkiu ir vardija kelis labiausiai jai tinkančius.

Laimė yra tada, kai nieko nereikalaujame iš rytojaus, o iš šiandienos su dėkingumu priimame tai, ką ji pasiūlo, tačiau stebuklų valanda išmuša nuolat.

Dirbti – reiškia kurti, o kūryba – vienintelis gilus ir realus džiaugsmas, kurį žmogus gali patirti šiame gyvenime.

Būtina pačiam suprasti ir gyventi tuo, ką stengiesi perteikti kitam.

Šypsokis sėkmei ir ji nusišypsos tau. Niekas gyvenime nevyksta be reikalo.

Apie Metų klaipėdietę

J.Budrienė pasakojo, kad Metų klaipėdietės rinkimų, gyvenant uostamiestyje, nepastebėti neįmanoma. Kai prieš keletą metų į septynetuką buvo išrinkta I.Gelgutienė, jos mokinė aktyviai balsavo ir sirgo už šią moterį.

„Dienraštis “Klaipėda„ gali didžiuotis paskelbęs Metų klaipėdiete Skaistutę Idzelevičienę, Klaudiją Bobianskienę, Olgą Žalienę. Dabar žinau, kad stebėti konkursą iš šalies ir sirgti už savo favorites yra toli gražu ne tas pats, kas pačiai tapti jo dalyve. Šį kartą labai jaudinuosi, – neslėpė J.Budrienė. – Pagarbiai vertinu viską, kas vyksta mano gyvenime. Vertinu tai, jog balsus už mane atidavė klaipėdiečiai. Tai ne tik mano, bet ir Klaipėdos pedagoginės bendruomenės įvertinimas. Linkiu pergalės visoms nominuotoms klaipėdietėms. Esu tikra, kad Metų klaipėdietės titulas yra įpareigojimas siekti vis naujesnių ir kilnesnių tikslų.“