Paskambino visiems

Klausimą, kiek gyventojų tikrai serga jų vadovaujamose savivaldybėse, šią savaitę kėlė Kretingos rajono meras Antanas Kalnius ir Palangos meras Šarūnas Vaitkus.

Kretingos rajono merui kilo klausimų, kai jis įdėmiai peržiūrėjo sergančiųjų koronavirusu oficialius sąrašus, pateikiamus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacinėje (NVSC) sistemoje.

Skambinta visiems 192 palangiškiams, esantiems sergančiųjų COVID-19 sąraše.

„Taigi, ką atradome? Sistemoje nurodoma, kad šiuo metu Kretingos rajone serga beveik 450 asmenų. Tačiau tik kiek daugiau nei 230 koronavirusas patvirtintas šiemet, t. y. nuo sausio 1 d. Likusiems gi koronavirusas diagnozuotas dar praėjusių metų gruodį, lapkritį ar net spalį. Kaip ir jūs, taip ir aš netikiu, kad visi jie serga iki šiol“, – socialiniame tinkle svarstė A.Kalnius.

Š.Vaitkus taip pat skaičiavo, kiek sergančiųjų registruota kurorte. Pagal NVSC sudaromos duomenų bazės pateiktus duomenis, vasario 9 d. Palangoje buvo 192 COVID-19 sergantys asmenys.

„Skambinta visiems 192 palangiškiams, esantiems sąraše. 26 asmenys neatsiliepė, 20 atsakė, kad serga, o net 146 patvirtino, jog yra pasveikę. Pasidomėjus, kiek COVID-19 ligonių gydosi Palangos sveikatos priežiūros įstaigose, išsiaiškinta, kad tokių šiuo metu yra 44. Žinoma, lieka tikimybė, kad dalis sergančiųjų gydosi ne Palangoje esančių šeimos gydytojų centruose“, – kalbėjo Š.Vaitkus.

Šarūnas Vaitkus / Redakcijos archyvo nuotr.

Ligonių – kur kas mažiau

Panašu, Klaipėdos savivaldybė taip pat nežino, kiek realiai mieste yra užsikrėtusiųjų COVID-19.

Antradienio duomenimis, koronavirusu sirgo 3 tūkst. miestiečių, po dviejų dienų paskelbta, kad užsikrėtusiųjų skaičius siekia 4,2 tūkst.

„Tačiau statistinis sergančiųjų skaičius uostamiestyje yra 812. Šis skaičius gerokai skiriasi nuo sistemoje „esveikata“ esančių duomenų todėl, kad kai kurie atvejai joje gali būti registruoti net prieš kelis mėnesius. Žmogus pasveiko, tačiau niekur nesikreipė, gydantis gydytojas pasveikimo fakto nepažymėjo sistemoje. Įvairių priežasčių gali būti. Statistinis skaičius yra mažesnis būtent dėl tos priežasties, kad pasveikusiais jie pripažįstami po 28 d., net jei „esveikata“ sistemoje įrašo apie pasveikimą nėra. Sergančiųjų ilgesnį laiką tikrai yra, tačiau statistiškai jie didelės įtakos neturi“, – aiškino Lietuvos statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Vankevičė.

Jai ėmus lyginti, pavyzdžiui, Š.Vaitkaus skelbtus duomenis, aiškėja, kad meras buvo teisus.

„Palangoje šiuo metu deklaruota 250 susirgimų, tačiau statistinis susirgimų skaičius – 46 atvejai. 44 atvejai labai arti 46, kaip skelbia mūsų sistema. Labai nedidelė paklaida“, – sakė E.Vankevičė.

Kretingoje deklaruoti 739 susirgimai, o statinis susirgimų skaičius – 163 atvejai. Kretingos rajono meras A.Kalnius savaitės pradžioje minėjo 230 susirgimų.

Klaipėdos rajone oficialiai deklaruotas 1 141 susirgimas, tačiau statistinis jų skaičius – vos 211.

Bėda dėl aštuonių atvejų

Staiga raudoną spalvą Lietuvos statistikos departamento sistemoje įgavo Rietavas, nors rajono valdžia seniai trimitavo apie itin menką susirgimų skaičių ir prašė šią savivaldybę atlaisvinti nuo karantino.

„Oficialiai čia deklaruotas 91 atvejis, tačiau statistinis skaičius šiame rajone – 8 atvejai. Savivaldybė patenka į raudonąją zoną dėl didelio atvejų skaičiaus šuolio, nors pačių susirgimų – labai nedaug. Skaičiuojama, kad susirgimų skaičius išaugo 140 proc.“, – sakė E.Vankevičė.

Aiškėja, kad NVSC duomenų Lietuvos statistikos departamentas nemato.

„Mes iš jų tik gauname tam tikrus duomenis, bet pačios sistemos nematome“, – pripažino Lietuvos statistikos departamento atstovė.

NVSC Klaipėdos departamento vadovas Raimundas Grigaliūnas aiškina, kad NVSC darbuotojai pirmieji ėmė kalbėti apie neatitikimus sistemoje.

„Tai mes, o ne merai į tai atkreipė dėmesį. Bėda ta, kad daugybė šeimos gydytojų iki galo nesuvesdavo duomenų sistemoje. Gal yra atvejų, kai žmogus serga du mėnesius. Tačiau dauguma juk pasveiksta greičiau“, – patikino R.Grigaliūnas.