Pirmadienį Klaipėdos apygardos teisme toliau teisiant "daktarų" grupuotės narius liudijo būrys Henriko Daktaro giminaičių bei keli patys panorę jį ginti kauniečiai.
„Turistas“ – vis dar Rusijoje
Kaltinamųjų gynėjų iniciatyva liudyti pakviesti žmonės kalbėjo apie mirusiais laikomus asmenis.
Rimantas Ganusauskas, pravarde Mongolas, ir Vladimiras Seneckis, pravardžiuotas Sasyska, Turistu, valstybės kaltintojų teigimu, H.Daktaro paliepimu nužudyti – tai padarė gaujos nariai. Iki šiol jų kūnai nerasti.
Buvę kaimynai, kartu kalėję asmenys, giminaitės pasakojo detales, kurios turėjo priversti manyti, jog abu vyrai tebėra gyvi.
V.Seneckis, garsėjęs kaip mašinvagis, vienu metu automobilius vogdavo Rusijoje ir net buvo pričiuptas bei paauklėtas vietos nusikaltėlių už tai, kad veikė svetimoje teritorijoje. Būta kalbų, kad kartą jis nugvelbė kažkokio svarbaus žmogaus automobilį.
Pirmadienį teisme liudijęs bokso klubo „Gongas“ vadovas Anatolijus Marma tikino matęs V.Seneckį išeinantį iš „Vilijos“ su dviem rusakalbiais vyrais. Jis sėdo į juodą BMW tamsintais stiklais ir išvažiavo. Panašiai liudijo ir kitas vyras.
Taip bandyta paneigti, kad tarp V.Seneckio ir H.Daktaro buvo nesantaika.
Kaltinime teigiama, kad 1993-iųjų rugpjūčio 27 dieną „Vilijos“ komplekso sporto salėje H.Daktaras šį nepaklusnų ir nenorėjusį dalytis pelnu vyrą pasmaugė, o jo parankiniai išvežė lavoną ir užkasė nenustatytoje vietoje.
Dar vienas liudytojas tikino girdėjęs iš kalėjimo draugo, kad po minimos nužudymo datos tas jį buvo sutikęs Maskvoje.
Kaltinime – nužudymo detalės
Panašių liudijimų pirmadienį netrūko kalbant apie R.Ganusausko likimą.
Kaltinime teigiama, kad 1993 metų spalio 7 dieną "Vilijos" restorane žuvusių penkių gaujai priskiriamų vyrų sušaudymo užsakovu H.Daktaras laikė savo giminaitį R.Ganusauską. Keršydamas už tai, vadeiva suorganizavo keršto akciją ir pats joje dalyvavo.
1993 metų gruodžio 25-ąją kartu su keliais kitais gaujos nariais H.Daktaras atvažiavo į Žagarės gatvę, kur viename namų slapstėsi Mongolas. Jam buvo pasakyta, kad giminaitis nori taikytis. Susidorojimas, kaip teigiama kaltinime, įvyko Kauno rajone, Andriuškonių miške. Ten nušautas R.Ganusauskas ir buvęs užkastas.
Nuo to laiko artimieji šio vyro nematė ir nesulaukė iš jo jokių žinių. Kūnas iki šiol nerastas.
Matė gyvą po mirties
Pirmadienį liudijusi H.Daktaro pusseserė, dirbusi „Vilijos“ komplekso direktoriaus pavaduotoja, pasakojo jau po kaltinimo įvardijamos nužudymo dienos mačiusi R.Ganusausko savo močiutei atsiųstą sveikinimo atviruką su Kalėdomis ir Naujaisiais metais.
H.Daktaro mamos sesuo pasakojo 1994-aisiais su drauge užsukusi pas tetą Marytę, R.Ganusausko močiutę, išsiburti kortomis. Lipdama laiptais ji sutikusi R.Ganusauską, kuris buvo ilgais plaukais.
Vėliau ta pati teta Marytė jai rodžiusi anūko atsiųstus sveikinimo atvirukus.
Dar įdomesnę istoriją papasakojo kaunietė, kuri teigė puikiai žinojusi Loretos ir Rimanto Ganusauskų gyvenimą. Neva jie susipažino pirkdami pas jos kaimynę narkotikus. Aistra taip suliepsnojusi, kad vieną naktį Loreta vien su naktiniais baltiniais pabėgo su Rimantu į Palangą.
Vėliau R.Ganusauskas išvažiavo į Pietų Ameriką, o liudytojos pažįstami jam skolino pinigus.
Liudytojas – kalėjimo juokdarys
Kaltinimas remiasi ne tik keliais su teisėsauga bendradarbiaujančiais gaujos nariais, bet ir nuteistaisiais, kurie yra netiesioginiai įvykių liudytojai ir apie žmogžudystes kalba tai, ką patys yra girdėję iš kitų kalinių.
Siekiant paneigti tokius liudijimus į Klaipėdą pasakyti „tiesos“ atvažiavo keli buvę kaliniai. Vienas jų tikino, kad apie nužudymus kalbėjęs toks Lekauninkas – nuteistųjų pajuokos objektas, kuris gali pasakyti bet ką, ko paprašys bylos tyrėjai.
Kitas, paskutinį kartą už poveikį liudytojui teistas vyras tikino, kad R.Ganusauskas 1994 metais pas jį buvo atėjęs prašyti prieglaudos, tačiau šis neturėjęs vietos, todėl neleidęs savo namuose slėptis.
Buvę kaimynai bei kalėjimo draugai, pasišovę „atskleisti teismui teisybę“, tikino, jog daugelis jaunų vyrų patys vykdė nusikaltimus ir prisidengdavo autoritetą turėjusio Henriko vardu.
„Jis buvo visų draugas“, – teigė vienas liudytojų, tikinusių, kad H.Daktaras ne toks, kokiu yra vaizduojamas žiniasklaidoje.
Ragino prisiminti tiesą
Prokuroras pateikė laiškus, H.Daktaro siųstus vienam neva R.Ganusauską gyvą po jo nužudymo datos mačiusiam liudytojui. Juose šis prašo teisme paliudyti jam žinomą tiesą apie Mongolą.
Ten pat laiško autorius išdėsto, apie kokią tiesą kalbama – neva šis turįs žinių, kad Mongolas slapstosi Amerikoje.
H.Daktaro gynėjas prašė šių laiškų neprijungti prie bylos, nes jie nekeičia esmės.
Teismas nusprendė, kad jie verti gulti prie kitų bylos dokumentų, o kaip teismas juos įvertins – parodys ateitis.
Buhalterė pirko žemės
Pirmadienį teisme nemažai kalbėta apie Daktarų šeimos turtus.
Jadvyga Daktarienė pasakojo ne tik nepralobusi iš savo garsiojo sūnaus Henriko veiklos, bet ir pati nuolat padėjusi jo šeimai. 73 metų moteris tikino visą gyvenimą sunkiai dirbusi, pinigus investavusi į nekilnojamąjį turtą bei verslą.
Prie liudytojų tribūnos stojo ir ištikimoji H.Daktaro žmona Ramutė. Ji aiškino, kaip šeima įsigijo kelių šimtų kvadratinių metrų ploto namą. Tikino, kad tai jos šeimos namas, tam tinkamu momentu išplėstas, kad jame tilptų ir trys suaugę poros vaikai.
R.Daktarienė teigė, kad kelis šimtus tūkstančių litų jai padovanojo Kanadoje gyvenęs giminaitis, dar didesnę dovaną jai įteikęs jos pačios brolis.
Liudyti teisme buvo pakviesta ir vyresnioji R.Daktarienės sesuo Janina Masaitienė. Moteris tikino patyrusi daug skaudžių išgyvenimų įrodinėdama, kad Zarasų rajone įsigytas žemės sklypas ir jame pastatyti statiniai yra ne svainio H.Daktaro, o jos, visą gyvenimą dirbusios buhaltere, turtas.
H.Daktaro teta, paliudijusi sūnėno naudai, posėdžio metu pabučiavo giminaitį ir palinkėjo jam sėkmės. Už grotų sėdinčio giminaičio vaizdas iki ašarų sujaudino moterį.
Naujausi komentarai