Kol bedarbystė į juodą neviltį varo lietuvių vyrus, jų vietas darbdaviai atiduoda baltarusiams, rusams ir ukrainiečiams.

Įdarbinimas tik per biržą

Nors oficialiai teigiama, kad įstatymai gina ir pirmenybė gauti darbą suteikiama Lietuvos piliečiams, vis dėlto aiškėja, kad įmonės sukūrė ir įdiegė nelegalaus užsieniečių įdarbinimo schemą.

"Pusę metų laukiu vairuotojo ekspeditoriaus darbo vietos. Pernai įmonės vadovas žadėjo įdarbinti nuo Naujųjų metų. Sausio mėnesį ėmė žadėti įdarbinti nuo pavasario, jam atėjus vis tiek darbo vizą pratęsė baltarusiui. Iš ko gyventi, kaip šeimą išlaikyti? Lietuvoje pilna sveikų darbingo amžiaus vyrų, negi niekas negali sukontroliuoti, kodėl paskutines laisvas darbo vietas užima atvykėliai iš trečiųjų šalių", – skundėsi 48-erių vairuotojas Vytautas.

Įmonės, norinčios parsikviesti trečiųjų šalių darbininkus, kol kas gali tai padaryti vieninteliu būdu – kreiptis į darbo biržą. Pernai visoje šalyje išduota 7918 leidimų dirbti užsieniečiams. Šiemet išduoti 904 leidimai. Net 42 proc. visų įvažiavusiųjų į šalį pareiškė dirbsiantys statybose, 40 proc. – paslaugų sektoriuose. Dažniausiai užsieniečiams buvo išduodami ar pratęsiami leidimai dirbti tarptautinio krovinių vežimo srityje – 261 leidimas.

Statistika rodo, kad  tarp užsienio piliečių paklausiausios profesijos – statybininkų, vairuotojų ir darbininkų. Uostamiestyje įdarbinamų užsieniečių kontingentas skiriasi nuo bendrai šalyje vyraujančio.  Klaipėdoje įmonės ieško laivų korpusų suvirintojų, montuotojų, dažytojų. Pernai miesto įmonės pateikė 1137 prašymus įdarbinti užsieniečius, šiemet prašoma įdarbinti daugiau nei 300 atvykėlių iš trečiųjų šalių.

"Atvyksta kinų, baltarusių, rusų, ukrainiečių. Tačiau nuo šių metų kovo darbo birža privalo pirma ištirti situaciją. Tik tuomet, kai šalyje nerandama ieškomos profesijos Lietuvos piliečio, leidžiama įdarbinti užsienietį. Toks sprendimas subrendo išsiaiškinus situaciją transporto srityje. Iš tiesų, paaiškėjo, kad lietuviai vairuotojai sėdi be darbo, o įdarbinami baltarusiai ar kitų šalių vairuotojai", – sakė Klaipėdos darbo biržos specialistė Rima Ambrozaitė.

Prašo tarpininkavimo raštų

Uostamiestyje pernai Migracijos tarnyba išdavė 1300 leidimus, šiemet – 247 leidimus užsieniečiams laikinai gyventi šalyje.

"Leidimas laikinai gyventi išduodamas tik gavus darbo biržos leidimą įmonei įdarbinti užsienietį. Apeiti įstatymą nėra paprasta, įmonė privalo nurodyti, kur žmogus gyvens ir kur bus registruotas. Be abejo, rengiame reidus ir patikrinimus statybose ir įvairiose įmonėse", – aiškino Klaipėdos migracijos skyriaus vedėja Svetlana Chodina.

Tačiau uostamiesčio kaimyniniuose rajonuose veikia nelegalaus įdarbinimo sistema.
Šilutės migracijos skyriaus vedėja Reda Jakštienė dienraščiui patvirtino, kad į šio rajono tarnybą kreipėsi kelios privačios įmonės, kurios Migracijos tarnyboje prašė patvirtinti 27 tarpininkavimo raštus.

"Įmonės, norėdamos pasikviesti užsienietį, pildo tarpininkavimo raštą, kad žmogus gautų vizą, lyg vykdamas į svečius", – sakė R.Jakštienė.

Pasak pašnekovės, Šilutės migracijos skyriuje tarpininkavimo raštus dažniausiai pildo transporto paslaugas teikiančios įmonės.

"Įmonės nurodo, kad užsieniečiai atvyksta verslo kūrimo reikalais. Nurodo tarnybinius tikslus. Ką toliau šie žmonės veikia šalyje, ne mūsų reikalas. Tegul darbo inspekcija ar darbo birža aiškinasi", – sakė vedėja ir neslėpė, kad dažniausia "kurti verslo" atvyksta vairuotojai.

Lietuvos viza – vartai į ES

Šilutės darbo biržos specialistė Personalo ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Dorita Mongirdaitė "Klaipėdą" tikino, kad šiemet leidimas dirbti rajone neišduotas nė vienam užsieniečiui.

"Pernai išduoti 22 leidimai dirbti, 9 iš jų – jau panaikinti. Buvo prašyta įdarbinti vainikų pynėjus, buvo vairuotojų. Iš viso kreipėsi penkios įmonės. Atvažiavo baltarusiai ir ukrainiečiai", – sakė Šilutės darbo biržos skyriaus vedėja D.Mongirdaitė.

Pagėgių rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Rytis Kostiuška dienraščiui patvirtino, kad tarnybai yra žinoma užsieniečių įdarbinimo transporto įmonėse schema.

"Mums žinomas šis įstatymo apėjimas, tačiau sunku tai įrodyti. Transporto įmonės Lietuvoje sudaro sutartis su, pavyzdžiui, Baltarusijoje esančiomis įmonėmis. Tai gali būti bičiulių įmonės, giminių ar net pačių vežėjų įkurtos įmonės. Lietuvoje registruotas vežėjas kviečiasi baltarusį į šalį ir jam išduodama daugkartinė trumpalaikė viza. Su ja per metus jis gali šalyje būti 90 dienų, o su šia viza gali važinėti po visą Šengeno erdvę. Tai patogu, nes kiekgi vairuotojas išbūna Lietuvoje – dvi, tris dienas, kol pakraunamas krovinys", – situaciją aiškino R.Kostiuška.

Sutartis grindžia nuoma

Antrus metus veikiančio Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus pareigūnai tikina iškart įtarę, kad tai gali būti landa nelegaliai įdarbinti užsieniečius.

"Jiems mokama perpus mažiau ir dar "juodai". Tai reiškia, kad įmonė nemoka mokesčių. Oficialiai teigiama, kad vairuotojas dirba Baltarusijoje ir algą gauna ten. Su juo atsiskaitoma vokeliais", – sakė R.Kostiuška.

Pareigūnai, prie Lietuvoje registruotos transporto priemonės vairo išvydę baltarusį, tikino išgirdę įmonės vadovų pasiaiškinimą, kad tai esą automobilio nuoma.

"Vadovai sako, kad vairuotojas nedirba pas juos. Jis dirba baltarusių firmai, o savo mašiną esą tik nuomoja jų firmai ir pateikia nuomos sutartį. Situacija sudėtinga. Norint įrodyti, reikėtų paskui tokį automobilį važinėti nuolat", – aiškino Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininkas.

Šilalės transporto įmonė sugalvojo dar vieną naują būdą gauti užsieniečiams leidimą laikinai gyventi. Įmonė šiems darbuotojams iš Rusijos už simbolinį mokestį pardavė po keletą akcijų. Taip įmonės bendrasavininkis gauna vizą verslo reikalams tvarkyti.

"Rusijoje rodo, kad viską moka Lietuvoje, o čia aiškina, kad mokama Rusijoje", – pastebėjo Pagėgių rinktinės pareigūnas.

Nemoka mokesčių

Iki krizės lietuviai vairuotojai prašydavo 7–8 tūkst. litų atlyginimo. Baltarusiai sutikdavo dirbti už 3–3,5 tūkst. litų. Už tokią algą šiuo metu sutiktų dirbti ir lietuviai, tačiau darbdaviai vis tiek renkasi baltarusius.

"Mokesčiai lieka kišenėje. Pernai lietuvių net buvo bandoma atsikratyti", – sakė pareigūnas.
Pakrančių apsaugos rinktinės Nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės skyriaus viršininkas Nerijus Pocius sakė, kad skyriaus pareigūnai stebi situaciją ir uostamiestyje.

"Mums yra žinomas toks atvejis, kai įmonė gavo leidimą įdarbinti užsieniečius, tačiau pirma laiko nutraukė sutartis. Tuomet įtarėme, kad šie darbuotojai galėjo ieškoti galimybės įsidarbinti nelegaliai", – sakė N.Pocius.