Pasak biudžetinės įstaigos "Klaipėdos paplūdimiai" direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Siakki, net devyniasdešimt procentų visų skendimų uostamiesčio paplūdimiuose įvyksta patekus į jūros dugne susiformavusias duobes.

Nors pastatyti įspėjamieji ženklai, tačiau žmonės vis tiek drąsiai brenda į jūrą.

"Nusprendėme padaryti eksperimentą, kad poilsiautojai geriau suprastų kaip tai pavojinga. Nufilmavome kaip esant bangavimui į duobę pateko gelbėtojas plaukikas, kuris vilkėjo gelbėjimosi liemenę. Tądien buvo iškelta raudona vėliava. Vaizdo įraše puikiai matosi kaip stipriai plaukiką traukė į jūrą", – teigė A. Siakki.

Patekus į duobę gelbėtojai rekomenduoja ne eikvoti jėgas ir bandyti kuo greičiu grįžti į krantą, o plaukti gilyn į jūrą, kol srovės paleis.

Tuomet nuplaukus kiek į šoną bandyti saugiau grįžti į krantą.

Duobių saugotis reikia, nesvarbu, jūra rami ar banguota.

Kaip vieną iš didžiausių problemų A. Siakki įvardija tėvų neatsakingumą.

"Dažnai matome kaip suaugę ne tik maudosi pavojingose zonose, bet ir leidžia tai daryti savo vaikams. Jie įsitikinę, kad gelbėtojai be reikalo kelia raudoną vėliavą, nes iš pažiūros jūra atrodo rami. Įvykus nelaimei tėvai puola gelbėti vaikus ir patys pradeda skęsti", – pasakojo direktoriaus pavaduotojas.