Milijoninės paskolos namo lauko sienų šiltinimui besikratantys Kretingos gatvės 55 namo gyventojai neranda institucijos, kuri galėtų juos apsaugoti nuo brangiai kainuojančios savivalės.

Priversti mokytis įstatymų

Ne pirmus metus Miško kvartalo 12 aukštų name vykstantys darbai, vadinami namo renovacija, kelia gyventojų pyktį.

Matydami abejotiną darbų kokybę ir už paslaugas mokėdami neįtikėtinai aukštas kainas klaipėdiečiai mano, kad dideli mokesčiai ir valstybės parama panaudota neteisingai.

Į iniciatyvinę grupę susibūrę žmonės jau pramynė takus į Klaipėdos policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo biurą, miesto apylinkės prokuratūrą ir institucijas.

Tačiau pagalbos niekur nesulaukė. Priešingai, kai kurie pareigūnai viešai demonstravo nepagarbą.

Suvienyti abejonių dėl bendrijos „Mano kiemas“ valdybos pirmininko Vidučio Sakalausko bei buhalterės Vilijos Adakauskienės veiklos gyventojai kaupia dokumentus, nagrinėja kiekvieną juose nurodytą skaičių ir gaišta laiką gilindamiesi į įstatymų labirintus.

Tuo metu virš jų galvų Damoklo kardu kybo paskola, kurios reikės namo lauko sienų šiltinimui.

Nenori šiltinti sienų

„Matome, kaip buvo leidžiami renovavimui sukaupti mūsų pinigai, kaip nekokybiškai atlikta nemažai darbų ir kaip nelogiškai jie buvo organizuoti. Todėl manome, kad kol kas reikėtų nešiltinti namo sienų. Reikia palaukti naujesnių, tobulesnių ir pigesnių technologijų“, – įsitikinęs Kretingos gatvės 55 name gyvenantis Viktoras Bartko.

Gyventojų abejones bendrijos valdybos pirmininku sukėlė V.Sakalausko siūlymas visiems vienoje bendrovėje užsisakyti plastikinius langus.

Pamatę, kiek siūlomų langų kainos lenkia kainas kitose bendrovėse, ne vienas gyventojas atsisakė tokios „malonės“ ir nusprendė pasikeisti juos patys.

Karštą vasarą, kai saulė sušildydavo orą iki 30 ir daugiau laipsnių, laiptinėse, kuriose yra ir šiukšlių vamzdis, oras įkaisdavo kaip pirtyje, o smarvė rietė nosį.

Nė viename aukšte naujieji laiptinės langai neturi rankenų ir yra nedarinėjami.

Maža to, visiškai neseniai pakeistų langų apdaila jau lupasi ir byra.

Gyventojai piktinasi, kad V.Sakalausko nurodymu darbininkai nupjovė laiptinės radiatorius. Tad butai, kurių sienos ribojasi su žiemą šalta laiptine, taip pat bus šalti.

Brokas bado akis

„Kur tai matyta – radiatorius butuose pakeitė, o vamzdžiai liko seni. Ko vertas toks renovavimas? O kas dedasi rūsyje! Apšiltinimo darbai – kaip atgalia ranka daryti. Nuo vamzdžių jau trupa, jie patys – surūdiję, – piktinosi garbaus amžiaus namo gyventoja Liubovė Ševčenko. – Žiūriu į tokį darbą ir širdis krauju apsilieja. Kalba apie atliktą šilumos sistemos renovaciją, o rūsio langai taip ir liko kiauri. Pati lentomis užkaliau ne vieną. Katinai per plyšius lando. O juk už visa tai mokėjome mes. Pradžioje po tris litus nuo kvadratinio buto metro reikalavo. Dabar kiekvieną mėnesį po litą už metrą priskaičiuoja.“

Moteris pasakojo, kad didesnė pusė namo gyventojų raštu išreiškė savo poziciją nebetęsti renovacijos.

Tačiau bendrijos pirmininkas aplankė nepatenkintus gyventojus ir kiekvieną įkalbinėjo atsiimti savo balsą.

„Kalbėjau su kaimynu, kuris man pasakojo, kad V.Sakalauskas įtikino jį, jog po renovacijos mūsų butų kainos perpus išaugs. Žmogus ir patikėjo“, – pasakojo moteris.

Lietaus vandeniui – skylė

Namo gyventojai bendrijos valdybos pirmininkui turi daug priekaištų. Ne viename bute drėksta sienos, lietūs srūva per kiauras blokų siūles.

Supratę, kad žodžiu paprašytas pirmininkas greitai pamiršta, ką pažadėjęs, parašė prašymus sutvarkyti sienos plyšius.

2008 metų gruodį V.Sakalauskas raštu atsakė bendravęs su vienos bendrovės atstovais, iš kurių sužinojo, kad išorines sienas galima tvarkyti tik esant šiltesniam nei 10 laipsnių orui.

Tąkart pirmininkas pažadėjo, kad darbai bus pradėti vos tik atšils.

Nuo pažado dienos atšilę buvo ne vieną kartą.

Bet ir dabar išgirdusi barbenant lietų, 53 buto gyventoja Lena Mačenskienė ant palangės skuba statyti kibirą, į kurį vanduo laša per tam pragręžtą skylutę virš lango.

Anksčiau vanduo tekėdavo per visą lango perimetrą.

50-ajame bute gyvenanti Jadvyga Zakarauskienė dėl šlampančios sienos negali suremontuoti virtuvės, mat plytelės atšoka, o tapetai nukrenta jau po kelių dienų.

Apie bendravimą su pirmininku pasakojo ir į bendriją nestojantis namo gyventojas Justas Samauskas.

Kartą jam, panorusiam pasisakyti susirinkime, buvo liepta užsičiaupti ir eiti lauk.

Vėjus kelia be reikalo?

Bendrijos pirmininkas dabar jau tikina, kad sienų siūlių tvarkyti neverta, nes netrukus turi prasidėti išorinių sienų šiltinimas.

Tad siūlių sandarinimas būtų nereikalingas darbas.

Klausinėjamas apie gyventojų nepasitikėjimą ir reiškiamą nepasitenkinimą V.Sakalauskas tvirtino, kad vėjus kelia ir nuolat susirinkimus trukdo tik du viengungiai namo gyventojai.

Esą jie pasididino buto plotą prisijungdami balkonus, o išgirdę reikalavimą tokią rekonstrukciją įteisinti, priekaištais dėl renovacijos keršijantys pirmininkui asmeniškai.

Išgirdęs, kad nepatenkintųjų yra ir daugiau, vyras tikino, jog gal dar kokia nors moterėlė ir prisideda prie viengungių, kurie nesirūpina namo ateitimi.

Pareigūnai nusiplovė rankas

Apie namo gyventojų ir pirmininko nesantaiką žinoma ir policijai.

Kartą V.Sakalauskas prašė pareigūnų išsiaiškinti, kas internete prie straipsnio apie daugiabučių renovavimą parašė komentarą, kuriame suabejota bendrijos „Mano kiemas“ pirmininko sąžiningumu.

Kitąsyk vadovas apkaltino dvi pagyvenusias namo gyventojas pradūrus visas keturias jo automobilio padangas.

Nesulaukiantys atsakymų į paklausimus ir reikalaujantys nedviprasmiškų ataskaitų gyventojai kreipėsi į policiją.

Vėliau žmonės negalėjo atsistebėti, kai medžiagą rinkusi ir pati teigusi, kad įžvelgia piktnaudžiavimų, pareigūnė vėliau tyrimo nepradėjo.

Panašiai baigėsi ir bandymas apskųsti V.Sakalausko veiksmus prokuratūrai.

Oficialiame rašte Klaipėdos miesto prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorė Dalia Pocienė informavo, kad bendrijos narių ginčai, susiję su namo renovavimu ir administravimu, negali būti vertintini viešojo intereso pažeidimu ir patarė kreiptis į teismą arba spręsti reikalus be teismo.

Vienvaldžiai ir nekontroliuojami

Vis dėlto namo gyventojai yra gavę oficialių raštų, kurie įrodo, kad jie teisūs.

Aplinkos ministerijos specialistai konstatavo, jog laiptinės šildymo sistema negalėjo būti demontuota.

„Nerandame institucijos, kuri turėtų užkirsti kelią bendrijų pirmininkų savivalei renovuojant namus. Dabar akivaizdu, kad pirmininkai, nebūdami nei finansų, nei statybų specialistai, yra vienvaldžiai ir nekontroliuojami. Įstūmusi Lietuvą į renovacijos vajų valstybė privalėjo sukurti ir mechanizmą, kad nebūtų galimybės švaistyti žmonių pinigus“, – teigė namo gyventoja J.Zakarauskienė.

Šią savaitę Valstybės kontrolės viešai paskelbtose išvadose nedviprasmiškai sakoma, kad būtina sustiprinti daugiabučių namų atnaujinimo projektų rengimo ir įgyvendinimo kontrolės sistemą ir sudaryti gyventojams palankias sąlygas daugiabučius atnaujinti etapais pagal gyventojų finansines galimybes.

Papildyta

Pavydi kaimynams

Kretingos gatvės 55 namo gyventojai su pavydu žvelgia į gretimą namą. Jie tikino iš kaimynų pasakojimų žinantys, kad šie kiekvieną mėnesį mokėdavo kur kas mažiau pinigų į kaupiamąją sąskaitą. Tačiau litai iš jos buvo naudojami kur kas racionaliau. Pavyzdžiui, rūsių langai jau seniai įstiklinti plastikiniais langeliais, kurie lengvai atidaromi vėdinimui.

„Ten buhaltere dirba labai ūkiška ir taupi moteris. Ji pati gyvena tame name, todėl yra suinteresuota ne švaistyti surinktus pinigus ir darbus užsakinėti bendrovėse, kurios jai mokėtų „atkatą“. Aplinkui matome ir labai liūdnų renovavimo pavyzdžių. Netoli yra dvylikos aukštų namas, kurio buhalterė, mūsų žiniomis, iššvaistė 300 tūkstančių litų, buvo nušalinta nuo pareigų ir sėkmingai taiko savo darbo metodus kitose bendrijose. O to namo gyventojai nebežino, kaip baigti pradėtus darbus. Baiminamės, kad ir mūsų namo neištiktų toks pat likimas“, - apie gretimų namų patirtį kalbėjo J.Zakarauskienė.