Į vis labiau įsisiūbuojantį senųjų daugiabučių modernizavimą uostamiestyje aktyviau įsijungia ir tų namų gyventojai, kurie nėra susibūrę į bendrijas. Techniškai ir juridiškai sudėtingo proceso labirintuose žmonės gali jaustis drąsiau ir tvirčiau – pagalbos ranką jiems ištiesia pastatų administratoriai.

Naudą pajus šimtai šeimų

Uostamiesčio bendrovės "Paslaugos būstui" vadovė Regina Uznienė pasakojo, jog šiuo metu daugiabučių modernizavimo programoje dalyvauja 35 šios įmonės administruojami gyvenamieji namai. Šešiuose jų pluša statybininkai, ir kai kuriuose jau įgyvendinta daugiau nei 50 proc. numatytų rangos darbų.

Šiuo metu "Paslaugos būstui" administruoja pusketvirto šimto Klaipėdos gyvenamųjų namų. Tačiau, anot pašnekovės, 10 proc. renovuojamų ar planuojamų atnaujinti namų neatspindi realios statistinės situacijos.

"Tarp administruojamų gyvenamųjų pastatų mūsų įmonė turi nemažai 3–5 butų namų. Tuo tarpu modernizavimo procese dalyvauja daugiabučiai, kuriuose yra po keliasdešimt butų. Tad šiuo atveju reikėtų vertinti gyventojų, kurie pajus renovacijos naudą, skaičių", – įvertino R.Uznienė.

Įmonės vadovės akimis, vis daugiau klaipėdiečių nori gyventi gražiau ir taupiau. Kaip pastebėjo pašnekovė, bene aktyviausi – šiaurinės bei centrinės miesto dalies gyventojai.
Nesunkiai galima pastebėti, kaip sparčiai keičiasi Miško kvartalo daugiabučių veidas, modernizuojami ar planuojami atnaujinti bendrovės "Paslaugos būstui" administruojami namai Panevėžio, Kretingos, Geležinkelio, Kadagių, Herkaus Manto, Tilžės, Pilies gatvėse, Taikos prospekto pradžioje.

Lyg grandininė reakcija

"Džiugu, kad gyventojai priima protingus, ilgam jų gyvenimą pagerinsiančius sprendimus. Žinoma, žmonės darosi aktyvesni, kai mato, kaip tvarkosi jų kaimynai, kai sužino, kokia yra reali renovacijos nauda. Geri pavyzdžiai užkrečia – tai kaip grandininė reakcija", – pripažino pašnekovė.

Įmonės vadovė svarstė, jog galbūt dėl tokių užkrečiamų pavyzdžių stokos renovacijos reikalai stringa pietinėje miesto dalyje.

"Štai nors "Laukininkų valdose" daugiabučiai sąlygiškai naujesni, susiduriame su gausybe problemų: tai ir kiauros sienos, per kurias skverbiasi vanduo, šaltuoju metu laiku jos peršąla, lopyk nelopęs, susidėvėję vamzdynai, kitos konstrukcijos. Deja, žmonės gana pasyvūs. Neseniai Vyturio gatvės 5 namo gyventojai pritarė renovacijai, pirksime investicinį planą, žiūrėsime, kaip žmonės jį įvertins. Tad jei galiausiai bus įgyvendintas vienas kitas renovacijos projektas, galbūt reikalai pajudės ir šiame Klaipėdos rajone", – vylėsi pašnekovė.

Kiek vangiai į renovacijos procesą įsijungia ir namų, kuriuose nėra centrinio šildymo, savininkai. Tokių įmonė nemažai administruoja Tauralaukyje, Melnragėje, Giruliuose, centre – Tulpių, Gėlių ir kitose gatvėse.

"Šiems gyventojams taip pat siūlome susipažinti su gyvenamųjų namų modernizavimo programa, juo labiau kad Aplinkos ministerija yra numačiusi į renovacijos darbus įtraukti ir vadinamuosius "kvadinius" namus", – apie galimybes kalbėjo R.Uznienė.

Svarbiausia gyventojų valia

Pašnekovės teigimu, "Paslaugos būstui" atlieka didžiulį darbą, ne tik gyventojams suteikdama visą įmanomą informaciją, bet ir tarpininkaudama sudėtinguose procesuose.
Daugiabučių administratorius rengia susirinkimus, organizuoja energinio naudingumo sertifikatų, investicinio plano, statinio techninio projekto, techninės priežiūros, rangos darbų konkursus.
"Bet kokiu atveju svarbiausia – pačių gyventojų valia, pirmiausia jie patys turi norėti renovacijos, sutartinai priimti šį sprendimą. Mes savo ruožtu darome viską, kas mums, kaip administratoriams, priklauso, ir net daugiau. Gal net kartais į tuos procesus kišamės per daug, bet tiesiog norisi, kad viskas vyktų sklandžiai, operatyviai, teisingai, – šypsojosi pašnekovė. –

Ir pačius žmones raginčiau būti labiau sąmoningesnius, pakantesnius, nes statybų metu neišvengiamai tenka susidurti su tam tikrais nepatogumais."

Atnaujinti – kompleksiškai

Anot R.Uznienės, nors nemažoje dalyje administruojamų daugiabučių įvairūs darbai atliekami etapais, visada naudingiau rinktis kompleksinę renovaciją.
"Renovacijos programa nesuteikia galimybės atnaujinti namą etapais. Tokiu atveju, atsiskaitant už darbus išsimokėtinai, rangovai nustato dideles kainas. Tuo tarpu modernizuojant daugiabučius kompleksiškai, paskolą palankiomis sąlygomis galima išsimokėti per 20 metų. Gyventojai iš karto pajaučia renovacijos naudą, gyvena patogiau, taupiau, be to, padidėja ir paties būsto vertė", – privalumus įvardijo pašnekovė.

Statistika byloja, jog kompleksiškai renovuotuose namuose šilumos suvartojama 60–70 proc. mažiau, ir tai neretai yra geresni rodikliai nei naujos statybos daugiabučiuose.
R.Uznienė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog asmenims, kurie gauna kompensacijas už šildymą, valstybė kompensuoja 100 proc. išlaidų.

Statistika

Klaipėdoje yra per 1600 gyvenamųjų namų, kuriems tiekiamas centralizuotas šildymas. Dauguma (97 proc.) šių namų yra daugiabučiai, pastatyti ar statybos leidimus gavę iki 1993 m. Būtent šių pastatų savininkai gali gauti valstybės paramą pagal Daugiabučių namų atnaujinimo programą. Populiariausios atnaujinimo priemonės yra išorės sienų šiltinimas, langų, balkonų durų keitimas, stogo atnaujinimas. Iki šiol aktyviausiai daugiabučiai atnaujinami Panevėžyje. Šios savivaldybės investicijų dydis pastatų atnaujinimui sudarė 17 proc. visų programoje dalyvaujančių savivaldybių. Aktyvios buvo ir Vilniaus, Klaipėdos ir Tauragės miestų savivaldybės – atitinkamai 10 ir 8 proc. investicijų. Apklausus atnaujintų daugiabučių gyventojus paaiškėjo, kad po daugiabučio namo atnaujinimo jų turto vertė padidėjo 15–20 proc. Net 95 proc. gyventojų pareiškė, kad patartų ir kitoms bendrijoms dalyvauti atnaujinimo programoje.

Šaltinis: atnaujinkbusta.lt.