Daugiabučio rūsyje – degalų saugykla. Tokia ne vieno uostamiesčio gyvenamojo namo realybė. Nors ten negalima laikyti nei degalų, nei sprogiųjų medžiagų, nei senų padangų, gyventojai tokių draudimų nepaiso, nes jiems gresia tik keliolikos litų baudos.

Degalai ir senos padangos

Varpų gatvės gyventoja Diana stebėjosi, kodėl jos kaimynai daugiabučio rūsyje bendrojo naudojimo patalpose laiko automobilių padangas, senus šaldytuvus, skalbykles, nereikalingas kambarių duris.

„Nesuprantu, kodėl žmonės tai kaupia ir neišmeta? Gal dar tikisi kur nors panaudoti, bet jei jų neprireikė per pastaruosius 3–4 metus, tikrai niekur nebepanaudos“, – teigė Diana.

Klaipėdietė Angelė pasakojo pašiurpusi, kai vieną rytą pamatė kaimynus, kurie iš rūsio tempė kanistrus, iš jų sklido benzino kvapas. Įtarimai pasitvirtino, kai jie talpyklių turinį ėmė pilti į savo automobilio degalų baką.

„Sunku patikėti, bet gyvename kaip ant parako statinės. Juk jie puikiai žino, kad degalų laikyti daugiabutyje negalima, tačiau net nesislepia. Tai kokių dar siurprizų galima rasti rūsiuose?“ – klausė Angelė.

Bauda – 16 litų

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Gedeminas Karalius pabrėžė, kad degalus ir bet kokius naftos produktus daugiabučiuose saugoti kategoriškai draudžiama.

„Aptikus tokius dalykus, gyventojai turėtų būti baudžiami pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą, baudos už tai siekia nuo 16 litų“, – tvirtino G.Karalius.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Gorpinko pabrėžė, jog daugiabučių rūsiuose yra draudžiama laikyti suslėgtų dujų balionus, ypač degiąsias, sprogstamąsias bei kitas pavojingas medžiagas, kurios sprogsta ir dega sąveikaudamos su vandeniu, deguonimi arba viena su kita ir degdamos išskiria pavojingus produktus.

Dažniausiai priešgaisrinės priežiūros specialistai į tokius signalus reaguoja tik gavę skundus.

Šiais metais jau planuojamas visų uostamiesčio daugiabučių namų rūsių, bendrojo naudojimo patalpų patikrinimas.

„Į sandėliukus mes negalime patekti, nes tai privati nuosavybė, bet jeigu jau gauname skundą, tai, aišku, reikalaujame, kad savininkas jį atrakintų“, – tikino D.Gorpinko.

Specialistės teigimu, per daugiau nei 20 metų, kiek ji dirba šiose pareigose, rūsiuose dėl laikomų degiųjų medžiagų gaisrų nebuvo kilę. Tačiau, pasak D.Gorpinko, tai nereiškia, kad tokių nelaimių negali nutikti.

Bendrose patalpose taip pat draudžiama laikyti ir automobilių padangas, nes jos degdamos ne tik sukelia labai didelę kaitrą, bet ir išskiria nuodingas medžiagas.

„Protingi žmonės reaguoja į pastabas ir supranta, kad tokiems daiktams daugiabučio namo rūsys – ne vieta. Tačiau yra tokių, kuriems nieko neišaiškinsi. Vis dėlto anksčiau rūsių saugumas buvo didesnė bėda, dabar žmonės truputį tvarkingesni“, – pabrėžė D.Gorpinko.

Gali sukelti epidemiją

Vis dėlto tvarkingesni jie ne visur. Taikos prospekto devynaukštyje gyvenantis Aurelijus į rūsį neina jau daugybę metų, nes ten tarp senų buities daiktų įsikūrusios laukinės katės.

„Smarvė ir netvarka ten tvyro jau daug metų, įeiti neįmanoma, jau nekalbant, kad ten galėtume pasidėti kokius nors buities daiktus. Sandėliukų durys išlaužytos. Dabar ten karaliauja katės“, – pasakojo Aurelijus.

Klaipėdiečio teigimu, tai ne rūsys, o katinų veisykla, ten joms esą visos sąlygos veistis ir skleisti užkratus. Gyventojai tikina nesulaukiantys jokios pagalbos, kur besikreiptų.

„Prašėme, kad sugaudytų ir išvežtų tuos katinus, nes nuo jų paplito blusos, o smarvė iš rūsio vis intensyvėja, greitai bus nebeįmanoma įeiti ir į laiptinę“, – tvirtino klaipėdietis.

Blogiau nei katės ir jų nešiojamos blusos turbūt yra tik žiurkės. Ryšininkų gatvės gyventojas Dainius pasakojo, kad prieš porą metų rūsyje apsigyveno šie graužikai. Jų buvo tiek daug, kad gyventojams darėsi nesmagu.

„Įeidavau į rūsio patalpas, o jos žiūrėdavo snukius iškišusios. Kaimynai pasakojo, kad net iš rankos ėsdavo, žinoma šėrė užnuodytu masalu“, – prisiminė Dainius.

Žiurkės daugiabutyje apsigyveno, nes jame gyventojai šiukšles pylė į atliekų šachtas. Maža to, buvo atlikta dalinė namo renovacija – apšiltintos rūsio lubos.

„Ko daugiau bereikėjo? Šilta, yra maisto, taip mūsų namo rūsys tapo puikiausia žiurkių prieglauda. Ir kol neparašėme skundo į savivaldybės Sveikatos apsaugos skyrių, tol bendrijos pirmininkui negalėjome įrodyti, kad reikia užvirinti šiukšlių šachtas name ir imti naudotis atliekų konteineriais“, – pasakojo klaipėdietis.

Tvarkingiau nei sovietmečiu

Namų bendrija „Smiltelė“ vienija 29 uostamiesčio daugiabučius, nemažai jų – naujesnės statybos. Tokiuose namuose rūsių ar sandėliukų nėra, tik techniniai koridoriai. Kai kurie žmonės sandėliukus įsirengė savavališkai.

„Pas mus bendrijoje niekam oficialiai nepriklauso sandėliukai rūsiuose. Yra techniniai koridoriai, kurie gyventojams turėtų būti neprieinami, kad nesikauptų buitinės atliekos ten, kur nereikia“, – tvirtino daugiabučių namų bendrijos „Smiltelė“ pirmininkas Žimantas Poškus.

Pasak jo, visą laiką per susirinkimus kalama į galvas, kad degiųjų medžiagų rūsiuose laikyti negalima.

„Nors dar prieš keletą metų skųsdavosi, kad vienas ar kitas kaimynas turi pasidėjęs bakelį benzino. Tačiau šiukšles stengiamės išsivalyti“, – tikino Ž.Poškus.

„Jei gyventojai nepatenkinti dėl nešvaros rūsiuose, dėl ten atsiradusių parazitų ar kačių, jie turi kreiptis į namų administratorių. Jei tai nepadeda, tada pagalbos turėtų ieškoti savivaldybėje“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Rožė Perminienė.

Teigiama, kad tokių antisanitarinių rūsių, kurie užkratu grasintų patiems gyventojams, kartkartėmis uostamiestyje dar pasitaiko.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro specialistai antisanitariniais daugiabučių rūsiais susidomi tik tuo atveju, jei daugiabutyje yra įrengtas gydymo kabinetas, kirpykla ar privatus vaikų darželis.

„Kadangi ten neturi būti nei graužikų, nei parazitų, mes turime teisę pareikalauti, kad rūsiai būtų sutvarkyti“, – pabrėžė Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.