Dauguma Baltijos jūros žvejybos įmonių metė iššūkį ministrui

Trys iš keturių Baltijos jūros žvejybos įmones jungiančios asociacijos sausio pradžioje metė iššūkį žemės ūkio ministrui Virgilijui Juknai.

Kreipėsi į Prezidentę

Tarptautinė žuvies perdirbėjų ir žvejų asociacija "Baltijos vienybė" (pirmininkas Pranas Norvilas), Klaipėdos žuvininkystės asociacija "Jūros žvejys" (pirmininkas Artūras Maželis) ir Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija (pirmininkas Alfonsas Bargaila) kreipėsi į šalies Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių Saulių Urbanavičių ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininką Saulių Bucevičių.

Kreipimasis pavadintas "Dėl korupcijos apraiškų žuvininkystės sektoriuje ir dėl antikorupcinio tyrimo pradėjimo žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos atžvilgiu".

"Aiškiai matosi žemės ūkio ministro V.Juknos nesiskaitymas su tokiomis institucijomis, kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba, Konkurencijos taryba ir Seimo Kaimo reikalų komitetas. Tai jau netelpa į jokius rėmus. Žemės ūkio ministras V.Jukna nebaudžiamas ir nevaldomas. Daro tai, ką nori, jo pavaldiniai šaiposi iš žvejų ir jų atstovų. Nėra jokio bendradarbiavimo su žvejų bendruomenės atstovais. Žlugdant Baltijos jūroje žvejojančias įmones, proteguojama vienintelė įmonė UAB ,,Banginis". Tai žemina Vyriausybės autoritetą, veda prie žuvininkystės, kaip verslo šakos, sužlugdymo", – teigiama kreipimesi.

Kreipimąsi lėmė praėjusių metų įvykių seka ir 2013 metų gruodžio 30 dieną įvykęs Baltijos jūros žvejybos kvotų paskirstymas 2014 metų I pusmečiui ir su tolimesniu kvotų skirstymu susijusi taisyklių korekcija.

Daugumą Baltijos jūros žvejų papiktino tai, kad ir 2014 metams vėl apie 80 proc. šprotų ir strimelių žvejybos kvotų atiteko vienai bendrovei "Banginis". Jos savininkas yra Algirdas Aušra. Jis taip pat yra ir ketvirtosios Baltijos jūros žvejų asociacijos "Baltijos žvejas" vadovas.

Iš žvejybos nebeuždirbsi

Lietuvos žvejams Baltijos jūroje bendrai per visus 2014 metus skirta sugauti 4 109 tonos menkių (3 710 tonų rytinių, žvejojamų 22-24 pakvadračiuose ir 399 tonų vakarinių, žvejojamų 25-32 pakvadračiuose), 3 291 toną strimelių (25-27,28 ir 32 pakvadračiai), 12 010 tonų šprotų (22-32 pakvadračiai) ir 1651 vienetą lašišų.

Baltijos jūros priekrantės žvejams skirta 5 proc. menkių (206 tonos), 10 proc. strimelių (329 tonos), 0,1 proc. šprotų (12 tonų) ir 826 vienetai lašišų. Likusios kvotos atiteko Baltijos jūros žvejams.

Bendra tendencija yra tokia, kad menkių žvejybos kvotų kiekis Lietuvos žvejams Baltijos jūroje mažėja, o strimelių ir šprotų šiemet kiek didesnis nei pernai.

2013 metais Lietuvos žvejai sugaudė vos 36 proc. skirtų menkių kvotų. Strimelių ir šprotų kvotos išgaudytos atitinkamai 98,5 ir 96,4 proc.

Menkių kvotos neišgaudytos dėl Baltijos jūroje ypač smarkiai sumenkusių šios rūšies žuvų kiekio. Mokslininkų nuomone, menkių sumažėjo todėl, kad intensyviai gaudant strimeles ir šprotus sumenko menkių maitinimosi bazė.

Briuselyje jau įžvelgta, kad "iš menkių verslo nepadarysi", o Lietuvoje to nenorima matyti.

Žvejybos bendrovės "Spika" savininkas Gintaras Gylys tikino, kad visais laikais žvejams leido gaudyti visų rūšių žuvis, o pernai galimybė uždirbti iš žvejybos iš daugumos buvo atimta.

Ryškus menkių žvejybos kiekio sumažėjimas į skurdą varo daugumą žvejų. Jie norėtų gauti daugiau strimelių ir šprotų kvotų. Tačiau čia monopoliją išlaiko vienintelė bendrovė. Ji dėl palankių šių žuvų kainų klesti, o visi kiti Baltijos jūros Lietuvos žvejai skursta. Tai didina priešpriešą tarp žvejybos bendrovių.

Šalies žuvininkystė sužlugdyta

Visi Lietuvos žvejai susibūrę prieš vieną bendrovę per visus metus taip ir nesugebėjo įrodyti Lietuvos žuvininkystės sektorių valdančioms institucijoms, kad praktika vienai bendrovei atiduoti didžiąją dalį kvotų yra žalinga žuvininkystės sektoriui.

Žvejų dauguma, kurios nenorima girdėti Vilniuje, mano, kad žuvininkystės sistemoje klesti korupcija.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kvotų skirstymo taisyklėse pernai taip pat įžvelgė korupcijos apraiškų. Konkurencijos taryba analizuos, ar pažeistas konkurencingumo principas, kai vienai bendrovei atitenka apie 80 proc. Lietuvos valstybei skirtų atskirų žuvų kvotų.

Nepaisant to, šiemet žvejybos kvotos vėl paskirstytos taip pat kaip ir pernai pagal taisykles, kurios nepriimtinos daugumai žvejų. Dauguma žvejų mano, kad taip formuojama situacija vienai bendrovei kurti "palankią istorinę žvejybos teisę".

Žvejai nurodė, kad dėl nepalankaus žemės ūkio ministro įsakymo 2013 metais patyrė dviejų milijonų litų nuostolį. Nuostoliai ir toliau augs, todėl atskiros žvejybos įmonės neatmeta galimybių juos išsiieškoti per teismus.

Daugumai žvejų nepalankūs sprendimai dėl kvotų skirstymo šiais metais bus pradėti analizuoti Vilniaus administraciniame teisme.

Apie tai, kad situacija žuvininkystėje yra apgailėtina, teigė ir Klaipėdos žuvininkystės vietos veiklos grupės pirmininkas Petras Cirtautas.

"Lietuvos žuvininkystė faktiškai yra sužlugdyta. Keletą žmonių laikau nutvėręs, kad nerašytų skundų į Briuselį. Tai gresia Lietuvai rimtomis pasekmėmis kitais metais skiriant paramą žuvininkystei. Kvotų skirstymas yra labai blogas. Vilnius išnaudota tą situaciją, kad Baltijos jūros žvejai yra susiskaldę, į jų nuomonę neatsižvelgiama", – mano jis.

Valdo Seimas ar ministerija?

Pirmą kartą bendrai kovai susibūrusios net trys daugumą Baltijos jūros žvejų vienijančios asociacijos tiesioginį kaltinimą pirmąkart metė žemės ūkio ministrui V.Juknai. Iki tol daugiausiai kliūdavo žuvininkystė kuruojančiam viceministrui ir Žuvininkystės departamentui.

Žvejai nesuvokia, kas vyksta žuvininkystės sistemoje. Kodėl, kai Seimo Kaimo reikalų komitete, Antikorupcijos komisijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje priimami daugumai žvejų palankūs sprendimai, jie ignoruojami Žemės ūkio ministerijoje?

2013 m. kovo 15 d. buvo patvirtintos daugumai žvejų nepalankios šprotų ir strimelių kvotų skirstymo taisyklės. Dėl to per metus dalis žvejų bendrovių atsidūrė prie bankroto ribos, Estijos žvejybos įmonėms buvo parduoti 7 Lietuvos žvejybos laivai.

Dauguma šio komiteto narių dar 2013 m. kovo 20 d. nurodė koreguoti kvotų skirstymo taisykles. Žemės ūkio ministerija buvo įpareigota iki 2013 m. balandžio 29 d. parengti naujų kvotų skirstymo taisyklių projektą. Tai nebuvo padaryta.

Nepatenkinti žvejai dalyvavo 7 Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdžiuose, kuriuose svarstyti žuvininkystės reikalai. Šiame komitete dauguma būdavo palankesnė teisybės ieškantiems žvejams.

Baigiantis 2013 metams Seimo kaimo reikalų komitetas buvo įpareigojęs Žemės ūkio ministeriją iki gruodžio 30 dienos pateikti su visuomeninėmis žvejų organizacijomis suderintas kvotų skirstymo taisykles. Tačiau kvotos 2013 metų gruodžio 30 dieną paskirstytos pagal senąsias taisykles, nors joms, kaip ir kvotų skirstymo komisijai, pretenzijų turėjo STT.

Dar didesni daugumos žvejų nusivylimas laukė paskutiniąją 2013 metų dieną. Gruodžio 31 dieną įsigaliojo nė su viena žvejybos asociacija nederintos naujos kvotų skirstymo taisyklės, kurios iš esmės yra tokios pat, kaip ir senosios.

2014 metų I pusmečio kvotų paskirstymas Baltijos jūros žvejams

Žvejybos bendrovė Rytinės menkės (tonos) Vakarinės menkės (tonos) Strimelės (tonos) Šprotai (tonos)

AB "Senoji Baltija" 453 49 0 280

Malinausko V. GKF "Stilma" 63 7 43 4

Narbuto E. individuali įmonė 126 14 0 0

UAB "Baltijos žuvys" 153 16 57 186

UAB "Monistico" 135 14 96 381

UAB "Banginis" 106 11 1159 4570

UAB Prekybos namai "Aistra" 73 8 47 106

UAB "Spika" 172 19 9 293

UAB "Starkis" 79 8 3 1

UAB "Stekutis" 76 8 15 1