Psichologinį smurtą darbe dažniau patiria sveikatos priežiūros įstaigose ir socialinį darbą dirbantys klaipėdiečiai. Tai paaiškėjo po dvejus metus trukusio tyrimo.
Higienos instituto Profesinės sveikatos centro ir Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto darbuotojai atliko tyrimą apie įvairių specialistų patiriamo psichologinio smurto paplitimą darbe.
Per dvejus metus trukusį tyrimą buvo apklausta 314 vilniečių ir 277 klaipėdiečiai. Apklausai pasirinkti atsitiktiniai daugiabučių namų gyventojai, kurių dauguma buvo 25–34 metų.
Paaiškėjo, kad kas ketvirtas tyrime dalyvavęs darbuotojas per metus patyrė ujimą bei priekabiavimą savo darbo vietoje.
Išsiaiškinta, kad psichologinį smurtą dažniausiai patiria sveikatos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje dirbančios klaipėdietės – per 44 proc. Tokį pat darbą dirbančios vilnietės su tokia problema susiduria rečiau.
Dažniau ujimo aukomis tampa kvalifikuoti ir nekvalifikuoti darbininkai. Beveik kas antras jaunesnis tarnautojas ar specialistas darbe patyrė psichologinį smurtą.
Paaiškėjo, kad švietimo, viešbučių ir restoranų sektoriuose dirbančios klaipėdietės rečiau tampa ujimo ar priekabiavimo aukomis.
Per 20 pastarųjų metų įvairiose šalyse atlikti psichologinio smurto darbe moksliniai tyrimai rodo, kad didesnė rizika tapti smurto auka yra sveikatos ir socialinio darbo, viešo valdymo ir švietimo sektorių darbuotojams.
Didesnė smurto darbe rizika aiškinama subjektyvesniu darbo pobūdžiu, kuris pareikalauja didesnio emocinio įsitraukimo, asmeninės informacijos žinojimo, emocijų reiškimo ir tarpusavio santykių derinimo.
ES darbo sąlygų tyrimų duomenimis, 2005 metais Lietuvoje ujimą bei priekabiavimą darbe dažniau patyrė 30–49 metų, 2010 metais – iki 30 metų amžiaus darbuotojai.
Mokslinių tyrimų duomenimis, psichologinis smurtas yra susijęs su stresu, nuovargiu, dirglumu, potrauminiu streso sindromu, nerimu, depresija, širdies ir kraujagyslių ligomis, psichosomatiniais simptomais, miego sutrikimais, galvos, skrandžio, nugaros skausmais, savižudybėmis.
Tarp patiriančiųjų smurtą nustatyti dažnesni nemigą koreguojančių, raminamųjų vaistų, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo bei agresijos atvejai.
Prieš keletą metų Lietuva pagal darbe patiriamą psichologinį smurtą pretendavo į pirmąjį ketvertuką po Suomijos, Olandijos ir Liuksemburgo.
Naujausi komentarai