Uždarė juostas

Nuo šiol atvažiuojantiesiems nuo Vilniaus plento prieš žiedinę sankryžą tenka vadovautis kelio ženklais.

Pirmąja juosta judantis transportas nukreipiamas tik į dešinę, į pirmąją Šilutės plento juostą.

Antrąja juosta važiuojantiesiems leidžiama sukti žiedu ir riedėti Baltijos prospektu.

Trečiąja juosta leidžiama važiuoti žiedu ir sukti į kairę, Šilutės plento link.

Baltijos žiedinė sankryža tapo kliūtimi, tad keltų išplaukimo dienomis šioje vietoje formuojasi ne tik lengvųjų automobilių, bet ir krovininio transporto spūstys.

Situacija aštrėja

Šią kaistančią problemą, pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, teks narplioti specialiai darbo grupei, kurią pavesta sudaryti.

„Tiek miesto prieigose, tiek įvažoje į terminalą kaupiasi vilkikų vilkstinės. Miesto tai netenkina. Tačiau mes ieškosime galimybių, kaip tai spręsti. Situacija yra žinoma, ji stebima. Diskusijoje dėl problemos sprendimo būdų turės dalyvauti ir keltų operatoriai, perkėlos atstovai. Mes čia galime daryti, ką norime, bet jei automobiliai netelpa į terminalą, jie rikiuojasi prie jo. Šios situacijos paaštrėjimas lyg ir buvo užprogramuotas, tačiau kai tai tampa realybe, reikia skubiai ieškoti sprendimo būdų“, – situaciją komentavo Klaipėdos meras.

V.Grubliauskas akcentavo, kad miestiečių susisiekimo galimybė išliks prioritetu, tačiau priminė, kad neverta tikėtis sklandaus judėjimo miesto gatvėmis, jei viena pagrindinių arterijų yra uždaroma.

„Su tokiomis sąlygomis teks susitaikyti mums visiems, net ir tiems, kurie nelabai nori pripažinti realių priežasčių. Tikiuosi, kad jau antradienį bus suformuoti darbo grupės kontūrai. Jai per artėjančius kelerius metus darbo tikrai nestigs ne tik estakados statybos klausimais“, – akcentavo V.Grubliauskas.

Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus priminė, kad eismo trikdžių vairuotojams padėtų išvengti tam tikras savo judėjimo maršruto apmąstymas iš anksto.

„Verta pagalvoti, kur ketinama važiuoti, galbūt reikėtų vengti tam tikrų transporto mazgų? Būtina atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir juose išdėstytą informaciją“, – patarė R.Mockus.

Atvers papildomus vartus

Laivybos ir logistikos įmonės DFDS Viešųjų ryšių ir komunikacijos vadovas Vaidas Klumbys paaiškino, kokius namų darbus teko atlikti paties uostininkams.

„Šią problemą reikia spręsti kompleksiškai. Mes, kaip vežėjai, turime laivus ir krovinius, o miestas turi infrastruktūrą. Labai rimtai žiūrime į šią situaciją. Apie galimus eismo nesklandumus esame informavę keleivius ir jų prašome planuoti atvykimo laiką, siūlome rinktis kitą maršrutą. Vežėjų prašome optimaliai apskaičiuoti atvykimo laiką, kad srautas tolydžiau judėtų į terminalą“, – patikino V.Klumbys.

Centrinis Klaipėdos terminalas ruošiasi atidaryti papildomus vartus piko dienomis.

„Tai visos problemos neišsprendžia. Tačiau jei yra galimybė papildomai atverti vadinamuosius įvažų kakliukus, reikia tai padaryti. Piko dienomis bus skiriama papildomai administracijos darbuotojų, kad srautai kuo greičiau pasiskirstytų. Centrinis Klaipėdos terminalas svarsto įvažų į terminalą automatizavimo galimybes“, – kalbėjo V.Klumbys.

Uostininkai tikino bendradarbiaujantys su Kelių policijos tarnyba.

„Problema ta, kad egzistuoja tam tikra logistikos logika. Vežėjai pasikrauna krovinius ne tada, kai nori, o tada, kai reikia. Krovinys pakraunamas tuomet, kai jis paruošiamas gamykloje ar logistikos įmonėje. Automobilių sukaupimo aikštelėms įrengti reikia didelių investicijų ir laiko. Keltų grafikai sudaromi ne dėl to, kad smagu, o tam, kad tam tikras laikas yra patogiausias krovinių vežėjams keltais transportuoti krovinius. Tai ne per vienerius metus nusistovėjusi tvarka. Vakariniai keltai numatyti todėl, kad vežėjams tenka per visą Lietuvą atvažiuoti į Klaipėdą. Tokios problemos kardų mojavimu nesprendžiamos. Tai niekam nėra naudinga. Miestas, uostas ir laivybos įmonės yra glaudžiai susijęs mazgas“, – sakė V.Klumbys.