Klaipėdos valdininkai randa įvairiausių būdų, kaip vairuotojams neatlyginti patirtos žalos dėl gatvių duobėse sugadintų automobilių. Atsisakymo priežastimi tampa net argumentas, kad vairuotojai nepateikė dokumentų, kurių klerkai nė nereikalavo.

Dėl avarijos buvo nekaltas

Klaipėdietis Tomas dar pernai balandį savo automobilį „Chrysler 300M“ sugadino Mokyklos gatvėje, kai įvažiavo į duobę, susidariusią dėl įkritusio kanalizacijos dangčio. Duobė nebuvo pažymėta.

Į įvykio vietą iškviesti policijos pareigūnai konstatavo, kad vairuotojas greičio neviršijo ir dėl avarijos nėra kaltas. Po automobilio rato smūgio į duobės kraštus jis tapo nevaldomas – ratai sukosi, o vairas ne.

Autoservise, į kurį automobilis nugabentas evakuatoriumi, buvo nustatyta, kad nulūžo varžtas, jungiantis vairo išilginę traukę su vairo kolonėle ir sugadintas priekinis dešinysis šarnyras.

Už automobilio nugabenimą į servisą ir remontą klaipėdietis sumokėjo beveik 850 litų, todėl ir kreipėsi į savivaldybę, kuri yra gatvių savininkė ir privalo jas tinkamai prižiūrėti, kad ji atlygintų patirtą žalą.

Valdininkai vairuotojo pareikalavo pateikti papildomų dokumentų ir įrodymų, kad avarijos priežastis tikrai buvo duobė. Jis šiuos dokumentus pristatė, todėl nustebo gavęs atsakymą, kad prašymas atlyginti žalą netenkintas, nes kai kurie dokumentai nepateikti. Tačiau jų net nebuvo prašyta.

Nagrinėjo Ginčų komisija

Todėl klaipėdietis kreipėsi į Klaipėdos visuomeninę administracinių ginčų komisiją, kuri nustatė, kad procedūra buvo pažeista.

„Negalima žmogui neigiamai atsakyti tik dėl to, kad jis neįvykdė kažko, ko net nebuvo prašomas“, – teigė komisijos narė Vaida Žvikienė.

Todėl komisija įpareigojo savivaldybę iš naujo tirti šį prašymą dėl žalos atlyginimo.

Klaipėdos savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriaus Kačalino teigimu, pernai buvo gauta keliasdešimt prašymų atlyginti patirtą žalą, kai automobiliai buvo apgadinti miesto gatvių duobėse.

Tačiau iš jų patenkinti tik keli, dažniausiai atlyginti žalą atsisakoma.

Priežastys, kodėl vairuotojai sulaukia neigiamo atsakymo, anot A.Kačalino, yra įvairios. Jiems esą nepavyksta įrodyti, kad būtent dėl konkrečios duobės atsirado žala, nepateikiama informacija apie padangų, detalių susidėvėjimą, nes neva už jas negalima mokėti lyg už naujas. Klaipėdiečiai esą taip pat nepateikia įrodymų, kad automobilio gedimas atsirado įvažiavus į duobę, o ne anksčiau, ne visiems pavyksta įrodyti, kad laikėsi saugaus greičio, kitų Kelių eismo taisyklių.

Teisme – viena byla

„Jei siekiama žalos atlyginimo, turi būti pateikiami neginčijami įrodymai. Mes gauname informacijos, kad iš savivaldybės siekiama pasipelnyti ir gaunant kasko draudimo išmoką. Pavyzdžiui, vairuotojas automobilį sugadino kur nors miške ar statybų aikštelėje, kur negalėjo važinėti, ir, negalėdamas teisėtai gauti draudimo išmokos, miesto gatvėje tyčia susiranda duobę, į ją įvažiuoja, išsikviečia draudikus, kad gautų išmoką, o šie paskui kreipiasi į mus. Siekiant apsisaugoti nuo tokių įvykių ir privalome reikalauti išsamių dokumentų“, – aiškino A.Kačalinas.

Jo teigimu, dauguma vairuotojų, kuriems savivaldybė nesutinka atlyginti patirtos žalos, tokio sprendimo teismui neskundžia.

Teisme šiuo metu nagrinėjama tik viena byla, bet ir tai ne dėl atsisakymo atlyginti žalą, o todėl, kad vairuotojas siekia įrodyti, jog valdininkai netinkamai išnagrinėjo jo prašymą.