Keturkojų šeimininkus piktina rinkliava, kurią reikia mokėti už bute laikomus šunis ir kates. Per metus keliasdešimt litų už augintinį mokančių gyventojų nuomone, jų pinigai paleidžiami vėjais. Todėl Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija sieks panaikinti tokį mokestį.

Paslaugų nesuteikia

Šiuo metu Klaipėdos gyventojai už šuns laikymą kas mėnesį moka 5, o už katės – 3 litus. Iš norinčiųjų įregistruoti šunį prašoma 10, katę – 5 litų. "Turime tam tikrą statistiką, kad iš keturkojų šeimininkų surinkti pinigai naudojami ne tai paskirčiai, kuri viešai deklaruojama", – sakė Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos (LGTAO) direktorė Brigita Kymantaitė.

Daugiabučių namų gyventojai piktinasi, kad tik jie turi mokėti rinkliavą. "Juk keturkojus augina ir privačiuose namuose gyvenantys žmonės, tačiau jie rinkliavos nemoka", – stebėjosi LGTAO vadovė.

Jeigu savivaldybės nurodytų, kam konkrečiau naudotų iš keturkojų šeimininkų surinktus pinigus, tuomet gyvūnų gynėjai siektų, kad rinkliavą mokėtų ir privačių namų gyventojai. Tačiau dabar bus siekiama, kad tokia rinkliava visiškai būtų panaikinta. "Šunų ar kačių augintojams šiuo metu nėra suteikiamos jokios paslaugos, be to, jos ir nėra būtinos", – pabrėžė B.Kymantaitė.

Aikštelėse nevedžioja

Jos teigimu, atliktų apklausų duomenimis, keturkojų augintojai mieliau rinktųsi nemokėti rinkliavos, nei naudotųsi teikiamomis paslaugomis. Gyvūnų mylėtojai įsitikinę, kad nėra įmanoma efektyviai išvystyti gyvūnams reikalingą infrastruktūrą. "Prie kiekvieno namo neįmanoma įrengti specialių aikštelių, o jeigu yra viena bendra visam rajonui – niekas į ją neina. Be to, jos dažnai būna labai užterštos", – padėtį komentavo B.Kymantaitė.

Gyvūnų teisių saugotojų nuomone, leidus gyventojams jų augintinius vedžioti visuose žaliuose miesto plotuose bei gerai juos informavus apie būtinybę surinkti augintinio ekskrementus, problema išsispręstų. "Taip būtų galima išvengti poreikio įrengti šunų vedžiojimo aikšteles, kurių vis tiek yra per mažai", – tikino pašnekovė.

Mokestis už gyvūnų įregistravimą taip pat esąs nemotyvuotas ir netikslingas. Daugelis keturkojų augintojų geriau neregistruoja šuns ar katės, nei moka registracijos mokestį, o po to ir rinkliavą kas mėnesį. "Verčiau reikėtų skatinti žmones registruoti gyvūnus, o ne renkant pinigus gyventojus atbaidyti", – sakė B.Kymantaitė.

Veikia keturios aikštelės

Klaipėdos savivaldybė rinkliavą už keturkojus renka nuo 2011 m. rugsėjo.

Numatyta, kad rinkliavos lėšos naudojamos gyvūnų gerovės infrastruktūrai gerinti ir plėtoti bei veiklos sąnaudoms padengti.

Per šiuos metus už gyvūnų registravimą ir laikymą yra surinkta 11 700 litų.

Šiuo metu Klaipėdoje yra 20 ekskrementams išmesti skirtų dėžių ir 4 aikštelės vedžioti šunis. Naujų aikštelių artimiausiu metu įrengti neplanuojama.

"Nebent bus rengiami nauji parkai, tuomet ten numatysime ir keturkojams skirtas aikšteles", – sakė Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda.