Žmonės skundėsi ne tik dėl sudaužytų laiptų, kuriais esą sunku užkopti, bet ir dėl netvarkingos aplinkos, suoliukų trūkumo.

„Klaipėda tvarkosi taip, kad kartais, atrodo, geriau nieko nedarytų. Tokiais vaizdeliais Jono kalnelis pasitiko Joninių dalyvius“, – feisbuko grupėje „Tvarkau Klaipėdą“ įrašu su išdužusiomis plytelėmis pasidalino klaipėdietis Viktoras.

Komentatoriai jam antrino, neva tai – ne vienintelis šioje vietoje esantis trūkumas.

„Nejauki erdvė, nesuprasi, kokia jos paskirtis. Jei koncertams, tai nejaugi teks stoviniuoti ant stačių šlaitų? Jei pasivaikščiojimams ar pasisėdėjimams, tai kur patogūs suoleliai, pavėsis, augalai? Vis daromi „dizainai“ dėl formos, bet ne dėl pojūčio, žmogaus, jo patogumo“, – svarstė viena klaipėdietė.

„Jėzau! O aš dar tikėjausi, jog atsiras papildomas vidurinis laiptų turėklas senyviems ir neįgaliems. Dabar nei aš, nei mano vyras auksinių vestuvių proga neįkopsime į vaikystės ir jaunystės Jono kalnelį! Gal žinote šių „šviesos greičiu“ nusibaigusių laiptų meistrus?“ – šmaikštavo kita moteris.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas teigė, kad dėl laiptų rangovas jau informuotas.

„Dėl Jono kalnelyje atliktų darbų dar nėra pasibaigęs garantinis terminas. Savivaldybė informaciją apie laiptus yra perdavusi rangovui, savivaldybei sutvarkymo darbai papildomai nekainuos“, – trumpai atsakė V. Švedas.

Jono kalnelio rekonstrukcija kainavo per 2 mln. eurų iš uostamiesčio savivaldybės ir ES biudžeto lėšų.

Teritoriją ir jos broką tvarkė bendrovė „Pamario restauratorius“.

Gyventojai sutvarkytu Jono kalneliu skundėsi vos tik atnaujinus: vieniems netiko apšvietimas, kitiems – fontanų muzika, tretiems – vaikų žaidimų aikštelės.