Kainuos 3,24 mln. eurų

Planuojama, kad Jūrininkų prospekte rekonstrukcijos darbai prasidės liepą. Remontą atliks įmonė „Eurovia Lietuva“.

Darbai buvo viešojo konkurso būdu perkami su techninio projekto parengimu. Bendra sutarties suma – 3,24 mln. eurų.

Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriaus vedėjas Valdas Švedas neslėpė: vyks kapitalinis viso Jūrininkų prospekto remontas. Bus pakloti nauji šalčio atsparos, trys asfalto sluoksniai.

Iš pradžių manyta, kad gatvės būklė kur kas geresnė. Svarstyta, kad gal užteks atnaujinti tam tikrus ruožus ar uždėti vieną 3–4 centimetrų storio asfalto sluoksnį.

Tokia praktika dabar dažnai naudojama atnaujinant miesto gatves.

Pasak V.Švedo, norint sužinoti, kokia yra reali Jūrininkų prospekto būklė, praėjusiais metais atlikta ekspertizė.

„Visiems kilo klausimas, kokio lygio darbai čia turi būti atliekami. Tad pirmieji mūsų žingsniai buvo užsakyti laboratorinius tyrimus“, – kalbėjo vedėjas.

Nustatyti dideli svyravimai

V.Švedas sakė, kad ekspertizę atliko viena Kauno įmonė. Tirtos probleminės vietos, esančios ties sankryžomis, kur yra susidariusios giliausios provėžos.

Vedėjo teigimu, buvo atlikti keturi asfalto dangos išpjovimų bandymai – tikrintas jos storis. Taip pat aštuoni pagrindų deformacijos modulio matavimai bei keturi šurfo kasimai.

Ekspertizės išvadose nurodyta, kad asfalto sluoksnio storis kito nuo 9 iki 13 centimetrų. Vienur buvo 9, kitur – 13, 10 ar 11.

Skaldos pagrindo sluoksnio storis taip pat kito nuo 17 iki 29 centrų. Vienoje vietoje jos apskritai nebuvo.

Šalčio atsparos sluoksnio storis kito nuo 23 iki 54 centimetrų.

„Matyti, kad vienose vietose persistengta, o kitose – nepridėta. Tokie svyravimai nėra normalūs. Dėl to ir atsiranda didžiausios provėžos“, – pažymėjo pašnekovas.

Tikėjosi geresnės būklės

V.Švedo teigimu, tyrimo rezultatai parodė, kad remontuoti Jūrininkų prospektą ruožais ar uždėti tik vieną asfalto sluoksnį nepakaks. Situacijos tai neišgelbės. Reikalingas kapitalinis remontas.

„Jei nėra normalių pagrindų, kad ir kiek asfalto sluoksnių dėsi, po metų ar dvejų vėl susidarys provėžos. Juolab kad važinėja sunkiasvorė technika“, – teigė vedėjas.

V.Švedas atkreipė dėmesį, kad jautriausios vietos – ties sankryžomis, šviesoforais.

„Sunkiasvorė technika stabdo, ir gatvė deformuojasi dar labiau. Tikėtasi, kad gatvė tarnaus ilgiau“, – komentavo vedėjas.

Anot V.Švedo, galbūt reikėtų keisti ir visos Lietuvos kelių klojimo tradicijas.

Pavyzdžiui, vokiečiai vietoj kelio pagrindų kloja betoną, kad sustiprintų pagrindą ir gatvė tarnautų ilgiau.

Prilygino pasityčiojimui

Jūrininkų prospekto būklė sulaukė ir miesto politikų dėmesio.

Miesto tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas Rimantas Taraškevičius tai, kad vėl reikia kapitaliai remontuoti gatvę, pavadino pasityčiojimu.

„Tokių kelininkų neturėtų būti mieste, jiems nereikėtų leisti dirbti su projektais, o ekspertizės išvadas reikia skelbti viešai“, – pabrėžė R.Taraškevičius.

Tarybos narys Arūnas Barbšys stebėjosi, kaip savivaldybė priėmė taip atnaujintą objektą.

R.Taraškevičius atkreipė dėmesį, kad tais laikais kelininkų darbų atlikimo kontrolė buvo silpnesnė. Dabar ši – gerokai sustiprėjusi. Taip pat ir kelininkų savikontrolė. Atliekami laboratoriniai tyrimai.

„Juk neisi ir dešimtyje vietų nekaposi naujo asfalto, kad pažiūrėtum storį“, – teigė komiteto pirmininkas.

Nuo komentarų susilaikė

Įmonė „Hidrostatyba“, kuri anuomet buvo generalinis rangovas tiesiant Jūrininkų prospektą, komentuoti situaciją atsisakė. Paaiškinta, kad į plačius komentarus ir diskusijas nenorima veltis.

Tačiau kai kurie specialistai atkreipė dėmesį, kad, tiesiant kelius, yra įvertinama kiekvieno paskirtis, skaičiuojamos apkrovos.

Nuo to priklauso, kokios medžiagos technologija bus naudojama.

Atkreiptas dėmesys, kad Jūrininkų prospektą savivaldybė projektavo vidutinei apkrovai, o juo intensyviai važinėjo sunkiasvoris transportas.

Tad, anot specialistų, nieko nuostabaus, kad po 15 metų šios gatvės būklė yra tokia prasta.

Jūrininkų prospektas buvo tiesiamas pagal savivaldybės projektą. Darbai atsiėjo apie 20 mln. litų – 5,792 mln. eurų.